R.Stipčević: ,,Be emocijų aš nematau tikslo žaisti krepšinį, tada jau geriau susirasti kitą darbą...“

Mano tėtis visada sakydavo man: „Kai tik aš pamatysiu, kad kažkas aikštėje nori pagriebti kamuolį labiau už tave, ir tu nešoki dėl jo kovoti, tai reiškia, kad tau neberūpi, kažkam tai rūpi labiau!“

Šis žmogus už Rytą sužaidė tik tris rungtynes, tačiau jau spėjo įrodyti, jog aikštelėje jis palieka visą širdį. Kroatas, kurio vertybės ir mentalitetas yra toks, koks yra reikalingas, norint laimėti. Po rungtynių Klaipėdoje nusprendėme užduoti kelis klausimus Stipšai, o jis nedvejodamas pateikė atsakymus. Smagaus skaitymo!

- Atvykai į mūsų klubą gana sudėtingu jam laiku. Ar jautei tą įtampą, kad komanda turi pagerinti savo žaidimą kaip įmanoma greičiau?

- Kaip ir esu minėjęs anksčiau, domiuosi visu Europos krepšiniu, o ypač tokiais klubais, kurie turi tradicijas ir didingą praeitį. Būtent toks klubas ir yra Rytas! Žinojau, kokioje situacijoje klubas yra, bet aš esu toks žmogus, kuriam patinka atsakomybė bei iššūkiai, todėl Ryto pasiūlymas man puikiai tiko.

- Kaip galėtum apibūdinti Ryto komandą? Ar ji skiriasi nuo kitų, kuriose esi žaidęs?

Komanda yra sudaryta iš gerų, patyrusių žaidėjų bei jaunų talentų. Visi komandoje mėgsta sunkiai dirbti, visi yra puikios asmenybės, o tai yra pagrindas norint siekti pergalių ateityje. Žingsnis po žingsnio, kantriai dirbant ši komanda žais vis geriau ir geriau bei kils aukštyn, tik svarbu išlikti kantriems! Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujuosi, kuomet renkuosi, kurioje komandoje žaisiu: vardas, treneris, sirgaliai, organizacija ir turnyrai, kuriuose žaidžia klubas. Visa tai radau atvykęs į Rytą! Galite pažvelgti į mano buvusias komandas, aš visada žaidžiau kokioje nors Europos lygoje - ar tai būtų Eurolyga, Europos taurė ar Čempionų lyga.

- Nors vis dar esi naujas žaidėjas mūsų klube, tačiau galime pastebėti tavo lyderio savybes aikštėje. Ar tau patinka būti tuo emociniu lyderiu aikštėje? Iš kur tai atsiranda?

- Man tikrai yra svarbu laimėti, o krepšinis – mano gyvenimas. Šie du susiję dalykai mane priverčia instinktyviai rodyti emocijas, o be emocijų aš nematau tikslo žaisti krepšinį, tada jau geriau susirasti kokį nors kitą darbą, kuris tau patiktų. Tokia mano nuomonė. Tačiau reikia pripažinti, kad kartais esu per daug emocionalus, turėčiau susivaldyti!

Visa tai ateina iš vidaus, galbūt iš vaikystės. Mano tėtis visada sakydavo man: „Kai tik aš pamatysiu, kad kažkas aikštėje nori pagriebti kamuolį labiau už tave, ir tu nešoki dėl jo kovoti, tai reiškia, kad tau neberūpi, kažkam tai rūpi labiau!“, - tai reiškia, kad metas mesti krepšinį ir grįžti į mokyklą. Kaip ir sakiau, aš visada noriu laimėti ir padarysiu viską, ko reikia, kad padėčiau savo komandai laimėti: galbūt kartais reiks tarsi pamišusiam kibiai gintis, galbūt pasistumdyti alkūnėmis, o gal kartais ir išvesti savo komandos draugus į tinkamą poziciją. Tačiau jaučiu, kad ir kiti komandos draugai yra tokie patys, todėl tai palengvina mūsų bendro tikslo siekimą – LAIMĖTI RUNGTYNES!

- Ilgą laiką žaidei Italijoje. Ar gali mums, Ryto fanams, papasakoti pagrindinius skirtumus tarp Lietuvos ir Italijos lygų?

- Lietuvoje yra gerokai daugiau žaidimo skaitymo, daugiau panašumų į buvusios Jugoslavijos krepšinį, sakyčiau tai labiau intelektualus žaidimas, kaip šachmatai! Žaidimas Italijoje yra gerokai greitesnis ir jie ten dažniausiai neturi aiškiai išreikšto 5-tos pozicijos krepšininko. Visi ten žaidžia su dviem įžaidėjais, o antros pozicijos žaidėjas slenkasi į trečią, trečios į ketvirtą, ketvirtos į penktą. Taip pat lygoje žaidžia 16 klubų, o nuo kito sezono jų bus net 18!

- Užaugai Zadare ir žaidei šio miesto komandoje. Ar tai tavo vaikystės komanda? Ar vis dar seki kaip jiems sekasi? Taip pat girdėjome, kad tai vienintelis miestas Kroatijoje, kur krepšinis populiaresnis už futbolą. Ar tai tiesa?

- Taip aš esu iš Zadaro – kai kurių vadinamo krepšinio miesto (o dabar esu Lietuvoje -> krepšinio šalyje). Zadare krepšinis ne tik pirmas, bet ir antras svarbiausias dalykas mieste. Užaugau ten ir karjeros pradžioje žaidžiau miesto komandoje, todėl, žinoma, seku jų pasirodymus. Tačiau klubas šiuo metu nebėra toks, kuriame aš žaidžiau, turi įvairių problemų, bet aš labai tikiuosi, kad jie jas išspręs kaip įmanoma greičiau! Nieko neišskiriant noriu pasakyti, kad daugybė kroatų žaidėjų, kurie žaidžia Europoje yra kilę iš Zadaro!

Ačiū tau už atsakymus Rok ir sėkmės likusioje sezono dalyje!

< Senesni įrašai Naujesni įrašai >

2020-10-17 Neptūnas - Rytas

2023 m. balandžio 5 d.

Pagaliau sulaukėme išvykos savaitgalį! Ir tai buvo geriausia išvyka šiais keistais 2020-ais. Nors šį sezoną Klaipėdos ekipa tikrai nekelia didelio ažiotažo, bet pajūrio link susiruošė autobusas, mikras ir dar atskiri mašinų ekipažai. Viso šeštadienį Rytui paskyrė apie 70 rytfanių ir 5 Dzūkų Tankai. Kelionė prasidėjo ramiai, iš Vilniaus išvykstame likus kiek mažiau nei 5 valandoms iki rungtynių, tad laiko turime į valias ir galime niekur neskubėti. Iš vakaro vieno piliečio sugalvota idėja į išvyką pasiimti “Auksinio proto” knygą išgvildenama iki tiek, kad 10 rytfanių žaidžia visiškai laidos formatui identišką protmūšį, kurį netikėtai laimi... pačios knygos savininkas. Pasibaigus šiai atrakcijai kiekvienas panyra į savo veiklą - kas žiūri Liverpulio derbį, kas tiesiog diskutuoja apie įvairias aktualijas, pradedant rinkimais ir viltimi, jog Vilniaus balsai pakeis vyriausybę, baigiant mūsų klubo reikalais, kurių pastaruoju metu nutiko nemažai. Klaipėdą pasiekiame su keliomis stotelėmis, prie arenos mūsų jau laukia keli ekipažai atvykę savais keliais, tad visiems be trikdžių suėjus į areną, įsikuriame M sektoriuje. Paskutiniai du mūsiškiai sektorių pasiekia vos prieš finalinį švilpuką, bet pykti ant jų negalim. Jie ką tik pajūryje įveikė 47 km. ultramaratoną ir iškart po jo keliavo ne ilsėtis, o į pirmas eiles palaikyti mūsų klubo. Pasirinktas baltas dresscode'as atrodo tiesiog puikiai, o visas sektorius šviečia iš tolo. Kurti palaikymą tokioje arenoje, kuri dar pernai kai kurių ekspertų buvo krikštijama kaip geriausia atmosfera Lietuvoje yra itin lengva, nes vietiniai labai pasyvūs. Panašu, jog Klaipėdos gloryhunteriai greitai nurimo, per visas rungtynes arena nė karto vieningai neužtraukia jokios skanduotės, pats žiūrovų skaičius irgi nedidelis. Apie 20 Vakarų Bangos narių arenoje atrodo kaip atskira respublika, egzistuojantys tik sau, nors retkarčiais sugebėjo suskambėti neblogai. Tuo tarpu mūsų sektorius iš visų jėgų stengiasi nuo pirmų sekundžių, o kai kurios skanduotės net kėlė šiurpuliukus. Įdomus momentas nutiko 3-iajame kėlinyje, kuomet su įstrižai nuo mūsų, virš komandos suoliukų sėdinčiais, apie 10 Ryto fanų, nusprendžiame atlikti skanduotę “Pirmyn, vilniečiai”. Pavyko tiesiog puikiai, o komanda galėjo jaustis lyg žaisdami namuose net ir 300km nuo Vilniaus. Beje, būtent po šios skanduotės klaipėdiečiai sukėlė didžiausį garso lygį arenoje, bandydami mus užtildyti, turbūt vietiniams buvo šiek tiek gėda, jog tiek žaidimas, tiek palaikymas vyksta visiškai į vienus vartus. Vizualinį palaikymą viso mačo metu pagyvino 4 mojuojamos vėliavos, po mačo dar vienas galingas “pirmyn vilniečiai” ir su šypsenomis išsiruošėme į kelionę namo. Vakarėlis įsisiūbavo po pirmo sustojimo, kuomet lauke buvo atgaivintas kiek primirštas rytfanių žaidimas, kuris reikalauja drąsos ir sėkmės. Hardcorinių dalyvių netrūko, o nuotykiai persikėlė ir į autobusą. Antroji kelionės dalis buvo kiek ramesnė – vyko, naujokų, ir ne tik, kalbinimas autobuso priekyje. Kelios kelionės valandos pralėkė labai greitai ir prieš vidurnaktį pasiekiame Vilnių. Išvyka buvo tikrai įspūdinga ir įsimintina, tiek Ryto fanų tolimiausiame LKL taške dar niekada nebuvo. Ačiū visiems keliavusiems ir toliau taip galingai judam išvykose!

2020-10-02 Dzūkija - Rytas

2023 m. balandžio 5 d.

Galima grįžti prie penktadieninės išvykos. Visų nuostabą vėl kelia išvykos laikas – darbo diena, 18:30. Kodėl šitos rungtynės negalėjo vykti šeštadienį arba sekmadienį? Kodėl Alytuje surengtos krepšinio rungtynės, kai beveik tuo pačiu metu Alytuje savo rungtynes žaidžia daug populiaresnė miesto futbolo komanda „Dainava“? Vis tik, į išvyką vėl surenkamas neblogas žmonių skaičius – viso į Alytų susiruošė 60 rytfanių. Autobuse netyla diskusijos apie artėjančius rinkimus, vis tik keliaujame į partijos „Lietuva – visų“ būstinę. Besijuokiant iš lazdos partijų bei LRT debatuose matomų perliukų, sužinome, jog viešai pasirodė basketnews podkastas, kuriame kalbinamas Jarutis. Tai dar labiau įaudrina diskusijas apie jau prieš tai mūsų aptarus įvykius. Besiverždami pro Alytaus tvarkomas gatves, šiaip ne taip, pasiekiame areną. Ech, ta Alytaus „Dzūkija“. Šioje arenoje galingą palaikymą galėtume kurti ir dešimtyje. Žiūrovų labai mažai, o dalis iš jų, pasidabinę Ryto komandos atributika. Raudona spalva dominavo tribūnose, tačiau aikštėje komandai sekėsi sunkiau. Atrodo, jog išvykose komanda vis dar nepagauna reikiamo nusiteikimo, bet svarbiausia, jog iškovojama pergalė ir lygoje toliau žengiame pirmojoje pozicijoje. Viso mačo metu triBūna juda labai smagiai, finišuojame dar vienu „Pirmyn, vilniečiai“, į kurį skuba prisijungti ir trenerių štabas. Kaip smagu tai matyti! Po rungtynių pasitinkame komandą - verta paminėti aplodismentų vertus mūsų legendų Artūro Jomanto ir Simo Jasaičio pasirodymus aikštėje. Lauke Artūras nustebina ir tuo, jog vis dar dėvi mūsų klubo atributiką. Pasilabinę su komanda skubame į kitą Alytaus miesto pusę, mat reikia pasveikinti DT su įspūdinga Dainavos pergale. Kelionė atgal pasižymėjo išskirtinai geromis nuotaikomis – galime pasidžiaugti, jog išvykoje buvo tikrai nemažai naujokų, kuriems tai vos pirmosios išvykos. Į eterį grįžęs Staučė FM sėkmingai pakalbina kelis iš jų, taip pat su svečiu „X“ įvyksta kol kas įspūdingiausias freestylo battle‘as RU autobuse bei diskusijos apie istorines Lietuvos fanscenos peripetijas. Už dviejų savaičių turėsime pirmą išvyką savaitgalį. Į Klaipėdą - šeštadienį. Ar jaunas, ar senas, ar turi šimtą ar dvi išvykas – registruokis jau dabar ir pasiaučiam pajūryje kartu . Vamos!

2020-01-29 AS Monaco - Rytas

2023 m. balandžio 5 d.

Praeitą sezoną Monake besilankę rytfaniai susižavėjo žydrąja pakrante, tad šįkart nusprendžia savo išvyką pradėti, dar likus keturioms dienoms iki mačo. Ankstyvą sekmadienio rytą geromis nuotaikomis savo kelionę Vilniaus oro uoste pradeda trys rytfaniai. Nicą jie pasiekia puikiomis nuotaikomis. Pasimėgavę poilsiu Žydrojoje pakrantėje, išsimaudę ir aktyviau praleidę laiką, užkilę į aukštesnes įkalnes bei prasibėgę žymiąja Promenade des Anglais pėsčiųjų alėja, rytfaniai sulaukia mačo dienos, o kartu ir pastiprinimo iš Vilniaus. Deja, rytas prasideda nekokiomis naujienomis, mat atskridę draugai, norėdami iš oro uosto pasiekti Nicos centrą, susiduria su šiokiais tokiais keblumais. Pasirodo, Nicoje tądien joks viešasis transportas nevažiuoja – vyksta streikai. Tokios naujienos mūsų išties nepradžiugina, mat pradedame sukti galvas, kokiu būdu pasieksime Monaką. Laimei, regioniniai traukiniai važiuoja, kaip įprastai, tad be problemų pasiekiame kelionės tikslą. 18 laipsnių šiluma bei nuostabūs gamtos vaizdai pakerėja visus triBūniečius, tad miestą puošdami mūsų lipdukais nepastebimai pėsčiomis kalnuotomis vietovėmis sukariame daugybę kilometrų. Užkandę ir pailsėję prie arenos susitinkame su likusiais juodai baltai raudonais bei patraukiame į arenos vidų. Apsaugos darbuotojams nepatinka tai, kad patys išsirenkame sau patogiausią sektorių ir ten išsikabiname vėliavas, tad įvyksta trumpas konfliktas su policijos pareigūnais. Bandome paaiškinti, kad praeitą sezoną rungtynes stebėjome tame pačiame sektoriuje ir tai niekam neužkliuvo, tačiau derėtis pareigūnai nėra linkę, mat tas sektorius priklauso penkiems „aktyviems“ Monako fanams, kurių keli su pliušinėmis vištomis ant galvų be paliovos kėlė didelį triukšmą (vienas vištgalvis viso mačo metu pūtė dūdas), taip bandydami sukelti kuo daugiau diskomforto „Ryto“ žaidėjų suoleliui. Tad teko nusileisti mus į komisariatą jau išvežti besirengiantiems pareigūnams ir įsikurti tiesiai už savo komandos. Mačo metu „Rytą“ aktyviai palaikė keturiolika rytfanių, o šalimais esantį sektorių juodai baltai raudonomis spalvomis nudažo dar keliasdešimt sėdinčių „Ryto“ sirgalių. Panašu, kad streikuoja ne tik prancūzai, bet ir mūsų komandos žaidimas, tad tribūnoje dažnai suskamba naujausia mūsų daina: „Kas benutiktų...“. Parodome komandai, kad visada ją palaikysime, o po nesėkmingai pasibaigusio mačo žaidėjai atsako, prieidami prie mūsų sektoriaus ir spausdami kiekvienam rankas. Po rungtynių nuskubame į traukinių stotį, ketindami grįžti atgal į Nicą. Bet ir čia sulaukiame staigmenos - dėl streiko traukiniai šiandien nebevažiuoja. Kaip vėliau paaiškėja, taip pat ir autobusai. Kelias val. prasivaikščioję, beieškodami transporto, galiausiai su vietinių pagalba susiorganizuojame didesnį taksi automobilį, kuris už 120 Eur nuveža mus į už 21 km nuo Monako esančią Nicą. Išsimiegoję ir atsisveikinę su saulėtu pajūriu, paliekame Nicą ir keliaujame namo, kur jau po kelių dienų toliau palaikome „Rytą“ LKL mače su Šiaulių ekipa.

Daugiau įrašų