2018-12-11 FIAT – Rytas

Su griausmu atšventę savo jubiliejinį 20-ąjį gimtadienį, grįžę po kauno išvykos bei pamiegoję vos kelias valandas, 9 rytfaniai ir pora kolegų iš Dzūkų Tankų ankstyvą gruodžio 10-osios rytą susitinka Vilniaus oro uoste. Vis dar vyraujant gimtadienio nuotaikoms, aptariamas išskirtinis šio jubiliejaus savaitgalis su visais jo renginiais.

Praėję patikras, puikiomis nuotaikomis susėdame į lėktuvą ir mintyse jau regime saulėtąją Italiją. Tačiau šias mintis greitai išsklaido lėktuvo pilotas, pranešdamas, kad dėl rūko lėktuvas kils pusvalandžiu vėliau. Keli rytfaniai jau ima nerimauti, mat kelionės pradžia buvo suplanuota minučių tikslumu, tad pagal planą lėktuvui nusileidus Bergame teturėjome vos 20 min. pasiekti savo autobusą, vežantį į Turiną. Kadangi plano B nebuvo, beliko laukti ir tikėtis, kad pilotas paspaus „gazą“ ir laiku pasieksime Bergamo oro uostą. Pajuokaujame, jog dėl visko kaltas - pilietis E., kurį europinėse išvykose, tarsi prakeiksmas, pastoviai persekioja nelaimės. Tačiau praėjus geram pusvalandžiui galiausiai pakylame bei patogiai įsitaisydami bandome šiek tiek nusnausti. Juk po tokio savaitgalio jėgų mums išties prireiks!

Lėktuvui nusileidus visų žvilgsniai iškart krypsta į laikrodžius - turime vos kelias min. suspėti į autobusą. Tenka šiek tiek pramankštinti kojas, bet savo autobusą pasiekiame laiku. Įtampai atslūgus užsiimame autobuso galą ir ramiai pajudame Turino link. Kelionė gan ilga – 3 val., tad jas stengiamasi išnaudoti poilsiui, dėl ko rytfaniui L., neradus kompanijos, tauriuosius gėrimus tenka degustuoti vienam.

Atvykę į Turiną pirmiausiai nusprendžiame ko nors užkąsti. Rastoje vietinėje užkandinėje, kurioje gaminami „Panini“ sumuštiniai, išbandome savo laimę, mat italų kalba parašytas užsakymų formas pildome, pasikliaudami vien nuojauta. Vieni lieka patenkinti savo maistu, kiti – nelabai, bet daugiau mažiau pasistiprinę jau traukiame link savo gyvenamosios vietos. Įsikūrę apartamentuose bei šiek tiek pailsėję susiruošiame turistauti. Tačiau nuovargio pakirstą pilietį L. randame dar gerai įmigusį. Nusprendę nežadinti pavargėlio, paliekame jį vieną bute, o patys patriaukiame centro link.

Antrą kartą Turine besilankanti R. praveda trumpą ekskursiją, o aplankę kelis turistinius objektus leidžiamės į maisto paieškas. Kadangi dauguma restoranų atsidaro tik 19 val., užtrunkame, kol randame veikiančią nedidelę piceriją. Užsisakant picas ir čia tenka pasikliauti nuojauta, deja, šįkart ji paveda visus. Negana to, kad liekame normaliai nepavalgę, pickepė dar liepia išeinant susitvarkyti savo stalus, atskirai surūšiuojant ir išmetant visas atliekas. Taip išknibinėtos picos šedevras keliauja tiesiai į šiukšliadėžę... Tad kitos užeigos duris praveriame jau gan nedrąsiai, spėliodami, kokie dar siurprizai mūsų laukia. Tačiau trečias kartas nemeluoja ir pagaliau šiltai bei patogiai įsitaisę aplink didelį stalą, užkandžiaudami mėgaujamės pirmuoju vakaru Turine. Nuotaiką dar labiau pakelia atsikėlęs ir nieko bute neradęs kolega, kuriam panorus išeiti į miestą tikru iššūkiu tampa buto durų įveikimas. Padėję išspręsti durų užrakinimo klausimą toliau turistaujame, grožėdamiesi vakarinio miesto panorama nuo Cappuccini kalvos. O sugrįžę bei dar šiek tiek panaktinėję keliaujame miegoti, mat rytoj laukia dar daugiau pramogų.

Atsikėlę bei pasiskirstę į kelias grupeles išsiruošiame į miestą. Papusryčiavę patraukiame link Turino simbolio - Mole Antonelliana bokšto, tačiau šis antradienį nedirba, tad negaišdami laiko pasiryžtame įveikti Superga kalną. Nenorėdami nusileisti kiekvienoje euro išvykoje į aukštumas lipantiems rytfaniams, Dzūkų Tankai paduoda gerą tempą, tad jau netrukus statusis kalnas priverčia daryti pirmąjį sustojimą. Atgavę kvapą bei atsigaivinę kopiame toliau ir dar po kelių sustojimų galiausiai išvystame kalno viršukalnėje stūkstančią Superga baziliką. Pasigrožėję vaizdu nuo kalno bei pasidarę kelias nuotraukas netikėtai aptinkame legendinei Italijos komandai, 1949 m. gegužės 4 d. tragiškai lėktuvo katastrofoje žuvusiai „Grande Torino“, atminti skirtą vietą, gausiai nužymėtą įvairių futbolo fanų grupių lipdukais bei šalikais. Palikę šią didelį įspūdį sukėlusią vietą bei nusileidę nuo kalno nuvykstame prie „Juventus“ stadiono.

Iki krepšinio mačo turėdami dar kelias valandas, jas išnaudojame poilsiui lovose. Atgavę jėgas visi kartu patraukiame link „PalaRuffini“ arenos.
Gan greitai pasiekę areną, lengvai praeiname apsaugos patikrinimą ir štai mes jau viduje. Išsikabinę vėliavas laukiame rungtynių pradžios. Prie jau stovinčių rytfanių prisijungia vietiniai lietuviai ir iš Londono palaikyti „Rytą“ atvykę emigrantai. Bendrai mums skirtame sektoriuje - 26 žmonės. Palaikymas pirmoje rungtynių pusėje - neblogas, puikiai girdimas tiek arenoje, tiek prie tv ekranų. Vienas emigrantas taip nuoširdžiai stengėsi dainuoti mūsų dainas, nežinodamas žodžių, kad dažnai ne vietoje įstodamas sukeldavo ne tik šypseną, bet ir didžiulį juoko pliūpsnį. Tačiau negalime pykti, mat pilietis stengėsi palaikyti mūsų mylimą klubą, kiek įmanydamas.

Verta pažymėti ir tai, kad nuostabiai aikštelėje žaidęs Roko, net nuo atsarginių žaidėjų suolelio ragino mus dar garsiau palaikyti „Rytą“. Tai tik parodo, koks svarbus komandai yra palaikymas ir kaip jis motyvuoja žaidžiant!

Nors rungtynių pradžia nuteikė gan optimistiškai ir atrodė, jog bus pasiekta lengva pergalė prieš grupės autsaiderius, kaip turbūt jau įprasta, komanda galiausiai mums sudegina ne vieną nervų ląstelę iki pat pratęsimo pabaigos. Vis dėlto pergalė – pasiekta, komanda užsitikrino vietą kitame etape. Tai reiškia, kad rytfaniai neapsiribos vien pirmu etapu, Rytas turės mūsų palaikymą ir antrame etape.

Po rungtynių einame pasitikti komandos ir pasveikinti su pergale. Šalia arenos tvoros taip pat laukė ir plakatą paruošę keli italai, atvykę pasveikinti Sutton tiesiai iš Trento. Kaip ir buvo tikėtasi, Instagramo žvaigždę labiau sudomino italai nei 2000 km dėl komandos atvykę rytfaniai. Kiek ilgėliau pabendravome su Arnu Butkevičiumi, aptarėme būsimus varžovus kitame etape, komandos rezultatus bei gimtadienio įspūdžius. O likusiai komandos daliai esame tiek pat įdomūs, kiek socialinio tinklo žvaigždei...

Išlydėję komandos autobusą, skubame į apartamentus atgauti mačo metu atiduotas jėgas, mat po gerų 4 val. jau teks ruoštis planuotai kelionei į Milaną.
Kitą dieną apžiūrėję mados sostinės žymiausius objektus, nuėję ne vieną dešimtį kilometrų, vakarop jau skubame į Bergamo oro uostą. Laikas oro uoste neprailgsta ir po poros valandų mes jau lėktuve. Kadangi tuo pačiu reisu skrido ir „Ryto“ komanda, lėktuvo stiuardesė ne kartą pasveikino mūsų klubą iškovojus pergalę bei palinkėjo sėkmės kitame etape.

Išvargę, bet laimingi, patyrę daugybę įspūdžių, juodai baltai raudoni vėlų trečiadienio vakarą pasiekia Vilnių. Atsisveikinę su bendražygiais visi patraukia namo ilsėtis ir planuotis būsimas išvykas.

Jau šį sekmadienį (gruodžio 23 d.) pradėsime šventes Panevėžyje. Kalėdinė nuotaika, karštas vynas ir daugybė įspūdžių – garantuoti! Prisijunk ir Tu, registruokis išvykai į Panevėžį ir jau šį sekmadienį keliauk kartu su mumis!

< Senesni įrašai Naujesni įrašai >

2020-10-17 Neptūnas - Rytas

2023 m. balandžio 5 d.

Pagaliau sulaukėme išvykos savaitgalį! Ir tai buvo geriausia išvyka šiais keistais 2020-ais. Nors šį sezoną Klaipėdos ekipa tikrai nekelia didelio ažiotažo, bet pajūrio link susiruošė autobusas, mikras ir dar atskiri mašinų ekipažai. Viso šeštadienį Rytui paskyrė apie 70 rytfanių ir 5 Dzūkų Tankai. Kelionė prasidėjo ramiai, iš Vilniaus išvykstame likus kiek mažiau nei 5 valandoms iki rungtynių, tad laiko turime į valias ir galime niekur neskubėti. Iš vakaro vieno piliečio sugalvota idėja į išvyką pasiimti “Auksinio proto” knygą išgvildenama iki tiek, kad 10 rytfanių žaidžia visiškai laidos formatui identišką protmūšį, kurį netikėtai laimi... pačios knygos savininkas. Pasibaigus šiai atrakcijai kiekvienas panyra į savo veiklą - kas žiūri Liverpulio derbį, kas tiesiog diskutuoja apie įvairias aktualijas, pradedant rinkimais ir viltimi, jog Vilniaus balsai pakeis vyriausybę, baigiant mūsų klubo reikalais, kurių pastaruoju metu nutiko nemažai. Klaipėdą pasiekiame su keliomis stotelėmis, prie arenos mūsų jau laukia keli ekipažai atvykę savais keliais, tad visiems be trikdžių suėjus į areną, įsikuriame M sektoriuje. Paskutiniai du mūsiškiai sektorių pasiekia vos prieš finalinį švilpuką, bet pykti ant jų negalim. Jie ką tik pajūryje įveikė 47 km. ultramaratoną ir iškart po jo keliavo ne ilsėtis, o į pirmas eiles palaikyti mūsų klubo. Pasirinktas baltas dresscode'as atrodo tiesiog puikiai, o visas sektorius šviečia iš tolo. Kurti palaikymą tokioje arenoje, kuri dar pernai kai kurių ekspertų buvo krikštijama kaip geriausia atmosfera Lietuvoje yra itin lengva, nes vietiniai labai pasyvūs. Panašu, jog Klaipėdos gloryhunteriai greitai nurimo, per visas rungtynes arena nė karto vieningai neužtraukia jokios skanduotės, pats žiūrovų skaičius irgi nedidelis. Apie 20 Vakarų Bangos narių arenoje atrodo kaip atskira respublika, egzistuojantys tik sau, nors retkarčiais sugebėjo suskambėti neblogai. Tuo tarpu mūsų sektorius iš visų jėgų stengiasi nuo pirmų sekundžių, o kai kurios skanduotės net kėlė šiurpuliukus. Įdomus momentas nutiko 3-iajame kėlinyje, kuomet su įstrižai nuo mūsų, virš komandos suoliukų sėdinčiais, apie 10 Ryto fanų, nusprendžiame atlikti skanduotę “Pirmyn, vilniečiai”. Pavyko tiesiog puikiai, o komanda galėjo jaustis lyg žaisdami namuose net ir 300km nuo Vilniaus. Beje, būtent po šios skanduotės klaipėdiečiai sukėlė didžiausį garso lygį arenoje, bandydami mus užtildyti, turbūt vietiniams buvo šiek tiek gėda, jog tiek žaidimas, tiek palaikymas vyksta visiškai į vienus vartus. Vizualinį palaikymą viso mačo metu pagyvino 4 mojuojamos vėliavos, po mačo dar vienas galingas “pirmyn vilniečiai” ir su šypsenomis išsiruošėme į kelionę namo. Vakarėlis įsisiūbavo po pirmo sustojimo, kuomet lauke buvo atgaivintas kiek primirštas rytfanių žaidimas, kuris reikalauja drąsos ir sėkmės. Hardcorinių dalyvių netrūko, o nuotykiai persikėlė ir į autobusą. Antroji kelionės dalis buvo kiek ramesnė – vyko, naujokų, ir ne tik, kalbinimas autobuso priekyje. Kelios kelionės valandos pralėkė labai greitai ir prieš vidurnaktį pasiekiame Vilnių. Išvyka buvo tikrai įspūdinga ir įsimintina, tiek Ryto fanų tolimiausiame LKL taške dar niekada nebuvo. Ačiū visiems keliavusiems ir toliau taip galingai judam išvykose!

2020-10-02 Dzūkija - Rytas

2023 m. balandžio 5 d.

Galima grįžti prie penktadieninės išvykos. Visų nuostabą vėl kelia išvykos laikas – darbo diena, 18:30. Kodėl šitos rungtynės negalėjo vykti šeštadienį arba sekmadienį? Kodėl Alytuje surengtos krepšinio rungtynės, kai beveik tuo pačiu metu Alytuje savo rungtynes žaidžia daug populiaresnė miesto futbolo komanda „Dainava“? Vis tik, į išvyką vėl surenkamas neblogas žmonių skaičius – viso į Alytų susiruošė 60 rytfanių. Autobuse netyla diskusijos apie artėjančius rinkimus, vis tik keliaujame į partijos „Lietuva – visų“ būstinę. Besijuokiant iš lazdos partijų bei LRT debatuose matomų perliukų, sužinome, jog viešai pasirodė basketnews podkastas, kuriame kalbinamas Jarutis. Tai dar labiau įaudrina diskusijas apie jau prieš tai mūsų aptarus įvykius. Besiverždami pro Alytaus tvarkomas gatves, šiaip ne taip, pasiekiame areną. Ech, ta Alytaus „Dzūkija“. Šioje arenoje galingą palaikymą galėtume kurti ir dešimtyje. Žiūrovų labai mažai, o dalis iš jų, pasidabinę Ryto komandos atributika. Raudona spalva dominavo tribūnose, tačiau aikštėje komandai sekėsi sunkiau. Atrodo, jog išvykose komanda vis dar nepagauna reikiamo nusiteikimo, bet svarbiausia, jog iškovojama pergalė ir lygoje toliau žengiame pirmojoje pozicijoje. Viso mačo metu triBūna juda labai smagiai, finišuojame dar vienu „Pirmyn, vilniečiai“, į kurį skuba prisijungti ir trenerių štabas. Kaip smagu tai matyti! Po rungtynių pasitinkame komandą - verta paminėti aplodismentų vertus mūsų legendų Artūro Jomanto ir Simo Jasaičio pasirodymus aikštėje. Lauke Artūras nustebina ir tuo, jog vis dar dėvi mūsų klubo atributiką. Pasilabinę su komanda skubame į kitą Alytaus miesto pusę, mat reikia pasveikinti DT su įspūdinga Dainavos pergale. Kelionė atgal pasižymėjo išskirtinai geromis nuotaikomis – galime pasidžiaugti, jog išvykoje buvo tikrai nemažai naujokų, kuriems tai vos pirmosios išvykos. Į eterį grįžęs Staučė FM sėkmingai pakalbina kelis iš jų, taip pat su svečiu „X“ įvyksta kol kas įspūdingiausias freestylo battle‘as RU autobuse bei diskusijos apie istorines Lietuvos fanscenos peripetijas. Už dviejų savaičių turėsime pirmą išvyką savaitgalį. Į Klaipėdą - šeštadienį. Ar jaunas, ar senas, ar turi šimtą ar dvi išvykas – registruokis jau dabar ir pasiaučiam pajūryje kartu . Vamos!

2020-01-29 AS Monaco - Rytas

2023 m. balandžio 5 d.

Praeitą sezoną Monake besilankę rytfaniai susižavėjo žydrąja pakrante, tad šįkart nusprendžia savo išvyką pradėti, dar likus keturioms dienoms iki mačo. Ankstyvą sekmadienio rytą geromis nuotaikomis savo kelionę Vilniaus oro uoste pradeda trys rytfaniai. Nicą jie pasiekia puikiomis nuotaikomis. Pasimėgavę poilsiu Žydrojoje pakrantėje, išsimaudę ir aktyviau praleidę laiką, užkilę į aukštesnes įkalnes bei prasibėgę žymiąja Promenade des Anglais pėsčiųjų alėja, rytfaniai sulaukia mačo dienos, o kartu ir pastiprinimo iš Vilniaus. Deja, rytas prasideda nekokiomis naujienomis, mat atskridę draugai, norėdami iš oro uosto pasiekti Nicos centrą, susiduria su šiokiais tokiais keblumais. Pasirodo, Nicoje tądien joks viešasis transportas nevažiuoja – vyksta streikai. Tokios naujienos mūsų išties nepradžiugina, mat pradedame sukti galvas, kokiu būdu pasieksime Monaką. Laimei, regioniniai traukiniai važiuoja, kaip įprastai, tad be problemų pasiekiame kelionės tikslą. 18 laipsnių šiluma bei nuostabūs gamtos vaizdai pakerėja visus triBūniečius, tad miestą puošdami mūsų lipdukais nepastebimai pėsčiomis kalnuotomis vietovėmis sukariame daugybę kilometrų. Užkandę ir pailsėję prie arenos susitinkame su likusiais juodai baltai raudonais bei patraukiame į arenos vidų. Apsaugos darbuotojams nepatinka tai, kad patys išsirenkame sau patogiausią sektorių ir ten išsikabiname vėliavas, tad įvyksta trumpas konfliktas su policijos pareigūnais. Bandome paaiškinti, kad praeitą sezoną rungtynes stebėjome tame pačiame sektoriuje ir tai niekam neužkliuvo, tačiau derėtis pareigūnai nėra linkę, mat tas sektorius priklauso penkiems „aktyviems“ Monako fanams, kurių keli su pliušinėmis vištomis ant galvų be paliovos kėlė didelį triukšmą (vienas vištgalvis viso mačo metu pūtė dūdas), taip bandydami sukelti kuo daugiau diskomforto „Ryto“ žaidėjų suoleliui. Tad teko nusileisti mus į komisariatą jau išvežti besirengiantiems pareigūnams ir įsikurti tiesiai už savo komandos. Mačo metu „Rytą“ aktyviai palaikė keturiolika rytfanių, o šalimais esantį sektorių juodai baltai raudonomis spalvomis nudažo dar keliasdešimt sėdinčių „Ryto“ sirgalių. Panašu, kad streikuoja ne tik prancūzai, bet ir mūsų komandos žaidimas, tad tribūnoje dažnai suskamba naujausia mūsų daina: „Kas benutiktų...“. Parodome komandai, kad visada ją palaikysime, o po nesėkmingai pasibaigusio mačo žaidėjai atsako, prieidami prie mūsų sektoriaus ir spausdami kiekvienam rankas. Po rungtynių nuskubame į traukinių stotį, ketindami grįžti atgal į Nicą. Bet ir čia sulaukiame staigmenos - dėl streiko traukiniai šiandien nebevažiuoja. Kaip vėliau paaiškėja, taip pat ir autobusai. Kelias val. prasivaikščioję, beieškodami transporto, galiausiai su vietinių pagalba susiorganizuojame didesnį taksi automobilį, kuris už 120 Eur nuveža mus į už 21 km nuo Monako esančią Nicą. Išsimiegoję ir atsisveikinę su saulėtu pajūriu, paliekame Nicą ir keliaujame namo, kur jau po kelių dienų toliau palaikome „Rytą“ LKL mače su Šiaulių ekipa.

Daugiau įrašų