Provokacijos Vilniuje

Visą šią istoriją aiškinti viešai kiek keista, bet tai daryti verčia trys aplinkybės. Pirma – galybė Ryto bendruomenės, kuri persipina su B Tribūnos aplinka, klausimų. Antra – jos absurdiškumas. Trečia –sporto žurnalistai bei kiti laidų vedėjai podkastuose ir t.t gali skleisti ne visai teisingą informaciją paremtą tik emocijomis, o ne faktais.


Trumpam reikėtų grįžti į priešistorę. Į 2012 metus.


Maždaug tuo metu prasidėjo pirmieji konfliktai tarp RU ir P4. Jau kurį laiką P4 turėjo aktyvią draugystę su Sakalų Ultromis, bet į masinius konfliktus situacija išaugusi nebuvo. Įdomu tai, jog dar visai neseniai, prieš šiuos konfliktus, vyresnės B Tribūnos ir Pietų-4 kartos kartu sėdėdavo baruose ir gerdavo alų. Su kai kuriais P4 nariais mūsiškiai sutardavo neblogai, galima sakyti, jog santykiai buvo neutralūs, todėl mūsų vyresniajai kartai šis staigus nusistatymas prieš Rytą buvo kiek netikėtas. Vieną kartą, pakeliui į išvyką Alytuje, rytfanių autobusas buvo užpultas tos pačios koalicijos narių, kurie tuo metu apgailėtinai prisidengė vieno iš Vilniaus barų vardu. Suprantame, jog taip buvo vengiama karą Rytui skelbti visos P4 vardu.


Panašiu laikotarpiu vienas iš tuometinių rytfanių po Ryto rungtynių buvo užpultas prie savo namų. Deja, jis turėjo mūsų judėjimo vėliavą, todėl tai buvo dar vienas negarbingas Ryto pažeminimas. 2012 - ųjų sezone įvyko paskutiniai derbiai tarp Ryto ir Sakalų. Tada Pietų-4 draugystė su Sakalų Ultromis buvo labai aktyvi, o derbio dieną, prie Ekinstos, rytfaniai gavo skaudžią Ultrizmo pamoką. Tą kartą buvome derbio pralaimėtojai ir nesugebėjome duoti tinkamo atsako savo oponentams. Prie Ekinstos mus pasitiko būtent P4, o Sakalų Ultros laukė salės viduje. Konfliktą pralaimėjome. Po to laiko santykiai su P4 tapo ypač įtempti – konfliktai mokyklose, gatvėse, koncertuose - prisikabinimai prie jaunų Rytfanių dėl savo spalvų nešiojimo Vilniuje.


Dabartinė B Tribūnos karta tuo metu buvo dar visiški jaunuoliai, dėjo pirmus žingsnius Ultrizme. Žinantys B Tribūnos istoriją prisimena, jog maždaug tuo metu mūsų judėjime nelabai sėkmingai įvyko kartų kaita, vyko kiti nemalonūs dalykai, tokie kaip ledynmetis ar Ultrų vardo atsisakymas. Judėjimas buvo dugne. Tuo tarpu Pietų-4 buvo Lietuvos Ultrizmo dievai, kurie rašė taisykles, galėdavo tyčiotis ar naikinti vieną grupuotę po kitos. Verta pastebėti, jog 2014 metais P4 oficialiai trumpam buvo paskelbę karą ir Dzūkų Tankams.


Sakalams išnykus, šis konfliktas aprimo, bet didesnė ar mažesnė įtampa tarp B Tribūnos ir Pietų-4 egzistavo. Tam tikrose ribose. Mūsų jaunimo galvose tie žmonės tapo ir liko amžinais priešais.


Visą šį laiką mūsų judėjimas augo, turėjome gerų ir blogų dienų, bet suformavome savo vertybes, laikėmės ideologijos bei kūrėme tokius šou, kurie leido mums įsitvirtinti Lietuvos fanscenos zenite.


2018 metais prasidėjo B Tribūnos ir Dzūkų Tankų bendrystė, kuri stiprėja sulig kiekvienu sezonu. Aktyviai padedame vieni kitiems, turėjome daug bendrų išvykų, idėjų realizavimo, stengiamės aktyviai palaikyti Dainavą futbole, o DT jungiasi prie Ryto palaikymo.


2020 metai – pasaulyje atsiranda COVID-19, gyvenimas sustoja. Keli jauni rytfaniai vykdo sau įprastą veiklą, gaminasi lipdukus, kartas nuo karto prigriebia purškiamus dažus ir patagina Vilniaus gatves. Mes visada esame už kuo įspūdingesnius grafičius, būtent tai pastaraisiais metais ir darome, bet jie neatsiranda iš niekur. Leidžiame jaunimui pasireikšti ir paprastesniais darbais – taip susiformuoja kolektyvai, kurie po to atlieką įspūdingus darbus. Galų gale, visko nesukontroliuosi.


Pasikartosim, jog tagai gali būti kontroversiška tema, bet tuo pačiu, tai yra neatsiejama subkultūrų (ir Ultrų) dalis, saviraiškos priemonė. Suprantame, jog bet kokie Ryto ar B Tribūnos užtepliojimai mieste automatiškai siejami su mumis ir turime nešti atsakomybę dėl jų kokybės, todėl visiems jaunuoliams sakom, jog norint pasireikšti rinktųsi daugiau apleistas vietas, skydines ar senus garažus. Norint tuo nepiknaudžiauti, B Tribūnos aktyvas stengiasi ieškoti būdų kaip oficialiai ir legaliai būtų galima papuošti miestą – akivaizdūs pavyzdžiai - dabartinis arenos parkingas ar piešiniai JEEP arenoje.
Taigi, kas įvyko prieš daugiau nei metus. Netikėtai vieną dieną gauname įspūdinga žinutę nuo oficialios Pietų-4 paskyros.


Ji yra tokia arogantiška ir neadekvati. Ji yra absoliučiai negarbinga mūsų ir Ryto atžvilgiu. Su ja blogai yra viskas, nuo prisidengimu Lietuvai sunkiu metu (tuo pačiu sunkiu metu, kai renkiesi prie stadiono tvoros fanatėlint) iki aiškinimo, kas yra tinkamas grafiti (ateitis parodo, jog pačių šūdarankiškumas yra neišpasakytas, nors ir prieš tai Vilniuje buvo tokio paties lygio paprastų P4 tagų). Aiškinimai apie nesivėlimus į diskusijas, kuo jūs jaučiatės? Šiai situacijai randam tik vieną terminą – Ultrų Policija. Tai buvo akivaizdus noras pradėti konfliktą. Gal P4 tikėjosi, kad rytfaniai bus skysti ir atsiprašys žaliai baltų, kurie gyvena savo iliuzijų pasaulyje, tačiau viskas vyksta kitaip.


Į šią žinutę sureaguojam grafičiu prie sporto rūmų. Žinome, jog 2012-iems ir Ryto žeminimui kartotis neleisime. Žinome, kaip veikia P4, ir ko galima tikėtis.



Po kiek laiko B Tribūnoje paskelbiame poziciją, jog mūsų judėjimas pasisako prieš rasizmą. Istoriškai Lietuvos fanscena buvo/yra radikaliai dešinės politikos – prieš daugiau nei 10 metų tokia buvo ir B Tribūna: su White Poweriais ir atviru rasizmu. Nors anksčiau tai buvo „kieta“, jau daug metų mums tai yra graudu. Dėl šios pozicijos paskelbimo diskutavome jau seniau. Kažkas gali mėtytis kvailais žodžiais kaip „leftistai“ ar „sorošiniai“, bet mums tai kelią juoką. Nuo to, kad savo triBūnoje draudžiame zieg heilinti bei niekinti kitas rases, kitos religijos ir t.t žmones, blogesniais lietuviais mes netapome. Atvirkščiai. Mes didžiuojamės, kad mūsų triBūnoje, mūsų klube laukiamas yra kiekvienas. Svarbiausia meilė Rytui, o kitkas mūsų nedomina. Gali balsuoti už kurią nori politinę partiją, gali išvis nesidomėti politika ir būti anarchistas, į asmeninius rytfanių gyvenimus nesikišame, bet mūsų sektoriuje tam tikros taisyklės galioja.


Po šito pareiškimo Vilniaus gatvėse prasidėjo dar įdomesni dalykai – RU tagų bei grafičių užpaišymai. Pirmai, tiesiog žaliai pataisius, Ryto žodis sistemiškai buvo keičiamas į įžeidimus, ant viršaus atsirasdavo Pietų4 darbų. White Poweriai ir 88 (nežinantiems reikšmės - google), buvo akivaizdus ženklas, jog kai kurie žaliai balti vaikinai buvo nepatenkinti B Tribūnos pareiškimu, jog ji yra prieš rasizmą.


Reikia pripažinti, jog taisydami-griaudami vieni kitų darbus patys įsivėlėm į durną žaidimą, kuris tikrai gali būti pavadintas šūdarankišku, todėl vienu metu tam tikras vietas, kurios tapo panašios į savartyną tiesiog uždažėme neutralia spalva. Visą šį laiką galvojome, ar tai yra kelių P4 narių darbas, ar tai oficiali jų grupuotės pozicija. Gal net ir dabar apie tai žinojo ne visa P4, gal tai buvo keleto žmonių ambicijos, bet, deja, jie atstovavo visą savo judėjimą. Žinome, jog P4 bendruomenė yra pakankamai plati, bet jos vėliavą neša žmonės, kurie darė ir organizavo visa tai.


Vis tik mus labiausiai sunervinęs P4 veiksmas, parodantis, jog tai nėra kelių asmenų žaidimai, o oficiali jų grupuotės pozicija, buvo tada, kai vieną iš mūsų tagų žaliai balti uždažė patriotine tema ir tai viešai paskelbė savo facebooke. Vietos juk Vilniuje mažokai, o kažkaip paišsikalinėti tai norisi.

Matydami visas peripetijas dėl žymiosios trispalvės perėjos, kur save patriotais vadinantys žmonės galvoja, jog trispalvės nudažymas ant sienos tampa vėliava, nenorėjome „kalti ant viršaus“. Todėl toje pačioje vietoje, tik iš kitos pusės, padarėme panašų darbą.

Galų gale, buvo pasiektas absurdiškiausias bei neregėtas lygis – Ryto lipdukai mieste užpurškiami žaliais dažais. O jie kalba apie miesto terliojimą ir šūdarankiškumą...


Taigi, visi šie veiksmai, kurie tęsėsi maždaug metus, privedė prie to, kas įvyko penktadienį. Prie stadiono atvykom pasitikti kolegų Dzūkų Tankų, jų mačas vyko 18h, mūsų 19h, todėl žinojome, kad galim palaikyti draugų komandą bent pirmas 30 minučių. Alytiškiai aktyviai rinkosi į mūsų rungtynes Alytuje prieš Dzūkiją, mes juos palaikėm ir prieš Žalgirį B, prieš Riterius, Vytį ir visas kitas komandas. Nesam įpareigoti palaikyti visų Vilniaus komandų, nors esam gavę įvairiausių pasiūlymų, net finansinių, jog prisidėtume prie kažkokios komandos palaikymo. Faktas, jog matant visus viršuje aprašytus dalykus, tikėjomės, jog P4 gali norėti provokuoti/pulti mus/Dzūkų Tankus. Būtent tai ir įvyko. Kaip visi matėte ir žinote - Pietų-4 mobas užpuolė B Tribūną bei Dzūkų Tankus prie stadiono. Konfliktą laimėjome, o tai mums morališkai yra labai saldu. Po viso šito šūdo pylimo ir nesąmonių mieste, po 2010s laikotarpio, pagaliau pasiekėme šią pergalę, nors konfliktą inicijavome ir ne patys.


Suprantame, jog daug kam tai gali atrodyti kvaili bei vaikiški ultrų žaidimai, bet mes nesame ta grupuotė, kuriai reikėjo papildomo konflikto, jog susirastų veiklos. Mums yra nesuvokiama, kaip P4 vaikinai šiame sezone neranda laiko nupiešti choreografijai, nesudegina nei vieno fajerio, neturi jokių milžiniškų savo grafičių mieste, bet atrado laiko, noro bei pinigų tiek laiko tampytis ir pradėti šį dažų karą. Nekalbam apie tą idiotišką bei gėdingą instagramo žinutę.
Mes turim savo veiklą, kuri siejasi su palaikymu ir tą stengiamės daryti geriausiai kaip sugebame, į tai įdedam visą savo širdį. Bet akivaizdu, jog yra žmonių, kuriuos žeidžia, kad jų mieste veikia stipresnė fanų grupuotė, kuri palaiko Rytą, o tuo labiau ji nesutinka su jų radikaliomis pažiūromis. Deja, vaikinai, mūsų sunaikinti bei įbauginti nepavyks.


Privalėjome atstovėti už savo idėjas bei spalvas, nes tikime, jog Ryto klubas yra kitoks. Ryto bendruomenę vienija kitokios idėjos. Galbūt todėl, net per klubui nesėkminga laikotarpį, mes rinkome tuos 500 žmonių, galbūt todėl būtent mūsų arena taip aistringai palaiko savo klubą. Dėl visų šių priežasčių bet kokios mintys apie „savo miesto klubų palaikymą“ mums yra totaliai svetimos. Vilniečiai, jei norite ir jums malonu, tikrai galite palaikyti Vilniaus Žalgirį, kurio Ultrų grupuotė yra tokia skysta, menka ir gyvenanti praeitimi, kuri niekina Rytą, bet reikia suprasti, jog mums, B Tribūnos aktyviausiems nariams, tai yra tolygus priešas Kauno Žalgiriui. Taip yra jau daug metų ir, turbūt, bus amžinai. Priežastys yra daugiau nei akivaizdžios, dergtis iš mūsų bei mūsų klubo tikrai neleisime.


Vienas gyvenimas, vienos spalvos, vienas klubas – Rytas Vilnius.


2023 m. balandžio 5 d.
Pagaliau sulaukėme išvykos savaitgalį! Ir tai buvo geriausia išvyka šiais keistais 2020-ais. Nors šį sezoną Klaipėdos ekipa tikrai nekelia didelio ažiotažo, bet pajūrio link susiruošė autobusas, mikras ir dar atskiri mašinų ekipažai. Viso šeštadienį Rytui paskyrė apie 70 rytfanių ir 5 Dzūkų Tankai. Kelionė prasidėjo ramiai, iš Vilniaus išvykstame likus kiek mažiau nei 5 valandoms iki rungtynių, tad laiko turime į valias ir galime niekur neskubėti. Iš vakaro vieno piliečio sugalvota idėja į išvyką pasiimti “Auksinio proto” knygą išgvildenama iki tiek, kad 10 rytfanių žaidžia visiškai laidos formatui identišką protmūšį, kurį netikėtai laimi... pačios knygos savininkas. Pasibaigus šiai atrakcijai kiekvienas panyra į savo veiklą - kas žiūri Liverpulio derbį, kas tiesiog diskutuoja apie įvairias aktualijas, pradedant rinkimais ir viltimi, jog Vilniaus balsai pakeis vyriausybę, baigiant mūsų klubo reikalais, kurių pastaruoju metu nutiko nemažai. Klaipėdą pasiekiame su keliomis stotelėmis, prie arenos mūsų jau laukia keli ekipažai atvykę savais keliais, tad visiems be trikdžių suėjus į areną, įsikuriame M sektoriuje. Paskutiniai du mūsiškiai sektorių pasiekia vos prieš finalinį švilpuką, bet pykti ant jų negalim. Jie ką tik pajūryje įveikė 47 km. ultramaratoną ir iškart po jo keliavo ne ilsėtis, o į pirmas eiles palaikyti mūsų klubo. Pasirinktas baltas dresscode'as atrodo tiesiog puikiai, o visas sektorius šviečia iš tolo. Kurti palaikymą tokioje arenoje, kuri dar pernai kai kurių ekspertų buvo krikštijama kaip geriausia atmosfera Lietuvoje yra itin lengva, nes vietiniai labai pasyvūs. Panašu, jog Klaipėdos gloryhunteriai greitai nurimo, per visas rungtynes arena nė karto vieningai neužtraukia jokios skanduotės, pats žiūrovų skaičius irgi nedidelis. Apie 20 Vakarų Bangos narių arenoje atrodo kaip atskira respublika, egzistuojantys tik sau, nors retkarčiais sugebėjo suskambėti neblogai. Tuo tarpu mūsų sektorius iš visų jėgų stengiasi nuo pirmų sekundžių, o kai kurios skanduotės net kėlė šiurpuliukus. Įdomus momentas nutiko 3-iajame kėlinyje, kuomet su įstrižai nuo mūsų, virš komandos suoliukų sėdinčiais, apie 10 Ryto fanų, nusprendžiame atlikti skanduotę “Pirmyn, vilniečiai”. Pavyko tiesiog puikiai, o komanda galėjo jaustis lyg žaisdami namuose net ir 300km nuo Vilniaus. Beje, būtent po šios skanduotės klaipėdiečiai sukėlė didžiausį garso lygį arenoje, bandydami mus užtildyti, turbūt vietiniams buvo šiek tiek gėda, jog tiek žaidimas, tiek palaikymas vyksta visiškai į vienus vartus. Vizualinį palaikymą viso mačo metu pagyvino 4 mojuojamos vėliavos, po mačo dar vienas galingas “pirmyn vilniečiai” ir su šypsenomis išsiruošėme į kelionę namo. Vakarėlis įsisiūbavo po pirmo sustojimo, kuomet lauke buvo atgaivintas kiek primirštas rytfanių žaidimas, kuris reikalauja drąsos ir sėkmės. Hardcorinių dalyvių netrūko, o nuotykiai persikėlė ir į autobusą. Antroji kelionės dalis buvo kiek ramesnė – vyko, naujokų, ir ne tik, kalbinimas autobuso priekyje. Kelios kelionės valandos pralėkė labai greitai ir prieš vidurnaktį pasiekiame Vilnių. Išvyka buvo tikrai įspūdinga ir įsimintina, tiek Ryto fanų tolimiausiame LKL taške dar niekada nebuvo. Ačiū visiems keliavusiems ir toliau taip galingai judam išvykose!
2023 m. balandžio 5 d.
Galima grįžti prie penktadieninės išvykos. Visų nuostabą vėl kelia išvykos laikas – darbo diena, 18:30. Kodėl šitos rungtynės negalėjo vykti šeštadienį arba sekmadienį? Kodėl Alytuje surengtos krepšinio rungtynės, kai beveik tuo pačiu metu Alytuje savo rungtynes žaidžia daug populiaresnė miesto futbolo komanda „Dainava“? Vis tik, į išvyką vėl surenkamas neblogas žmonių skaičius – viso į Alytų susiruošė 60 rytfanių. Autobuse netyla diskusijos apie artėjančius rinkimus, vis tik keliaujame į partijos „Lietuva – visų“ būstinę. Besijuokiant iš lazdos partijų bei LRT debatuose matomų perliukų, sužinome, jog viešai pasirodė basketnews podkastas, kuriame kalbinamas Jarutis. Tai dar labiau įaudrina diskusijas apie jau prieš tai mūsų aptarus įvykius. Besiverždami pro Alytaus tvarkomas gatves, šiaip ne taip, pasiekiame areną. Ech, ta Alytaus „Dzūkija“. Šioje arenoje galingą palaikymą galėtume kurti ir dešimtyje. Žiūrovų labai mažai, o dalis iš jų, pasidabinę Ryto komandos atributika. Raudona spalva dominavo tribūnose, tačiau aikštėje komandai sekėsi sunkiau. Atrodo, jog išvykose komanda vis dar nepagauna reikiamo nusiteikimo, bet svarbiausia, jog iškovojama pergalė ir lygoje toliau žengiame pirmojoje pozicijoje. Viso mačo metu triBūna juda labai smagiai, finišuojame dar vienu „Pirmyn, vilniečiai“, į kurį skuba prisijungti ir trenerių štabas. Kaip smagu tai matyti! Po rungtynių pasitinkame komandą - verta paminėti aplodismentų vertus mūsų legendų Artūro Jomanto ir Simo Jasaičio pasirodymus aikštėje. Lauke Artūras nustebina ir tuo, jog vis dar dėvi mūsų klubo atributiką. Pasilabinę su komanda skubame į kitą Alytaus miesto pusę, mat reikia pasveikinti DT su įspūdinga Dainavos pergale. Kelionė atgal pasižymėjo išskirtinai geromis nuotaikomis – galime pasidžiaugti, jog išvykoje buvo tikrai nemažai naujokų, kuriems tai vos pirmosios išvykos. Į eterį grįžęs Staučė FM sėkmingai pakalbina kelis iš jų, taip pat su svečiu „X“ įvyksta kol kas įspūdingiausias freestylo battle‘as RU autobuse bei diskusijos apie istorines Lietuvos fanscenos peripetijas. Už dviejų savaičių turėsime pirmą išvyką savaitgalį. Į Klaipėdą - šeštadienį. Ar jaunas, ar senas, ar turi šimtą ar dvi išvykas – registruokis jau dabar ir pasiaučiam pajūryje kartu . Vamos!
2023 m. balandžio 5 d.
Praeitą sezoną Monake besilankę rytfaniai susižavėjo žydrąja pakrante, tad šįkart nusprendžia savo išvyką pradėti, dar likus keturioms dienoms iki mačo. Ankstyvą sekmadienio rytą geromis nuotaikomis savo kelionę Vilniaus oro uoste pradeda trys rytfaniai. Nicą jie pasiekia puikiomis nuotaikomis. Pasimėgavę poilsiu Žydrojoje pakrantėje, išsimaudę ir aktyviau praleidę laiką, užkilę į aukštesnes įkalnes bei prasibėgę žymiąja Promenade des Anglais pėsčiųjų alėja, rytfaniai sulaukia mačo dienos, o kartu ir pastiprinimo iš Vilniaus. Deja, rytas prasideda nekokiomis naujienomis, mat atskridę draugai, norėdami iš oro uosto pasiekti Nicos centrą, susiduria su šiokiais tokiais keblumais. Pasirodo, Nicoje tądien joks viešasis transportas nevažiuoja – vyksta streikai. Tokios naujienos mūsų išties nepradžiugina, mat pradedame sukti galvas, kokiu būdu pasieksime Monaką. Laimei, regioniniai traukiniai važiuoja, kaip įprastai, tad be problemų pasiekiame kelionės tikslą. 18 laipsnių šiluma bei nuostabūs gamtos vaizdai pakerėja visus triBūniečius, tad miestą puošdami mūsų lipdukais nepastebimai pėsčiomis kalnuotomis vietovėmis sukariame daugybę kilometrų. Užkandę ir pailsėję prie arenos susitinkame su likusiais juodai baltai raudonais bei patraukiame į arenos vidų. Apsaugos darbuotojams nepatinka tai, kad patys išsirenkame sau patogiausią sektorių ir ten išsikabiname vėliavas, tad įvyksta trumpas konfliktas su policijos pareigūnais. Bandome paaiškinti, kad praeitą sezoną rungtynes stebėjome tame pačiame sektoriuje ir tai niekam neužkliuvo, tačiau derėtis pareigūnai nėra linkę, mat tas sektorius priklauso penkiems „aktyviems“ Monako fanams, kurių keli su pliušinėmis vištomis ant galvų be paliovos kėlė didelį triukšmą (vienas vištgalvis viso mačo metu pūtė dūdas), taip bandydami sukelti kuo daugiau diskomforto „Ryto“ žaidėjų suoleliui. Tad teko nusileisti mus į komisariatą jau išvežti besirengiantiems pareigūnams ir įsikurti tiesiai už savo komandos. Mačo metu „Rytą“ aktyviai palaikė keturiolika rytfanių, o šalimais esantį sektorių juodai baltai raudonomis spalvomis nudažo dar keliasdešimt sėdinčių „Ryto“ sirgalių. Panašu, kad streikuoja ne tik prancūzai, bet ir mūsų komandos žaidimas, tad tribūnoje dažnai suskamba naujausia mūsų daina: „Kas benutiktų...“. Parodome komandai, kad visada ją palaikysime, o po nesėkmingai pasibaigusio mačo žaidėjai atsako, prieidami prie mūsų sektoriaus ir spausdami kiekvienam rankas. Po rungtynių nuskubame į traukinių stotį, ketindami grįžti atgal į Nicą. Bet ir čia sulaukiame staigmenos - dėl streiko traukiniai šiandien nebevažiuoja. Kaip vėliau paaiškėja, taip pat ir autobusai. Kelias val. prasivaikščioję, beieškodami transporto, galiausiai su vietinių pagalba susiorganizuojame didesnį taksi automobilį, kuris už 120 Eur nuveža mus į už 21 km nuo Monako esančią Nicą. Išsimiegoję ir atsisveikinę su saulėtu pajūriu, paliekame Nicą ir keliaujame namo, kur jau po kelių dienų toliau palaikome „Rytą“ LKL mače su Šiaulių ekipa.
Daugiau įrašų
Share by: