Būti ar nebūti

Sprendimas brendo ir pribrendo.


Būti ar nebūti? Maždaug tokios svarbos klausimą rytfaniai vis užduodavo sau jau kurį laiką. Kaip elgtis dėl pastaruoju metu mus kamuojančios situacijos, susijusios su derbiais prieš „Žalgirį“ bei bendros Lietuvos policijos ir Lietuvos krepšinio lygos veiklos?


Mūsų sprendimas yra toks: B Tribūna neribotam laikui stabdo savo veiklą rungtynėse prieš Kauno „Žalgirį“. Tai reiškia, kad jokiose rungtynėse prieš „Žalgirį“ mūsų tribūnos išvis nebus arenoje.


Šis tekstas yra skirtas minėto sprendimo paaiškinimui ir argumentacijai. Nesitikime ir nelaukiame palaikymo bei supratimo iš butelinių krepšinio ekspertų. Tekstas iš esmės yra skirtas visiems „Ryto“ fanams, kurie palaiko mūsų veiklą ar prisijungia prie mūsų. Kalbant apie klubą, vadovybei šis mūsų sprendimas jau buvo paaiškintas ir praneštas anksčiau nei pasirodo šis tekstas. 


Pradėti galima nuo to, jog „B Tribūna“, kaip ir kitos aktyvesnės Lietuvos futbolo ar krepšinio fanų grupės, jau daug metų karts nuo karto uždega pirotechnikos ar derbių metu nusikeikia. Galima teigti, kad daugiau ar mažiau tai visada buvo priimtina ir iš „musės dramblys nedaromas“. Iki… Iki tol, kol „B Tribūna“ rungtynėse pirmą kartą surinko 500 žmonių. Gal kažkam atrodė, jog tampame per dideli, gal buvome per garsūs. Sklando gandai, kad prie viso š užsukimo prisidėjo net vienas iš kandidatų į prezidentus, kuris simpatizuoja „Žalgiriui“. O juk „Žalgirio“ įžeisti ne valia, ypač jų namuose. Nuo to laiko aktyvių fanų gyvenimas pasikeitė.


Norime papasakoti apie tam tikras išvykos į Kauną subtilybes. Pradedant nuo to, jog važiuojant į Kauną rytfanių transportas yra sustabdomas, autostradoje įprastai įlipa „puikiai“ nusiteikęs pareigūnas, kuris iškart svaidosi grasinimais į kairę ir į dešinę. Apsiramina tik išsitraukus kameras. Geriausias perlas – iš šių LKL finalų, kuomet vienam jaunuoliui buvo pagrasinta išvežimu į nuovadą už „netinkamą žvilgsnį“. Toliau, kiekvieną kartą ieškoma, kaip sutrukdyti sklandžiai patekti į areną. Tai būgnas - netinkamas, tai vėliava - per ilga, šalikas - per storas ir t.t. Einant į areną kiekvienam „Ryto“ fanui privaloma nusiimti batus, praėjus patikrą apie 30-60 minučių esame laikomi uždarame koridoriuje be galimybės nueiti į WC ar kavinę. Patekus į areną mūsų sektorius yra ne tik filmuojamas arenos kameromis, bet dar pasamdomi du/trys specialūs darbuotojai, kurie savo kameras pasistato prieš mūsų sektorių ir kiša jas visiems į veidus. Prieš rungtynių pradžią įprastai pareigūnai išsikviečia tribūnos užvedinėtojus į koridorių, ten juos apstoja keliolika pareigūnų, kurie grasinančia retorika išstato savo sąlygas, pvz., „jei išgirsime bent vieną keiksmažodį, visus išvešime į nuovadą, o jūs dar ten praleisite porą parų“. Norime pabrėžti, kad tokie dalykai vyksta tik Kauno arenoje.


Ok, išvykos į Kauną scenarijus - šiek tiek aiškus. Dabar apie keletą konkrečių įvykių:


1.Nemenko ažiotažo susilaukusi „ACAB“ vėliavos byla. Ši byla neseniai baigėsi – rytfanis, išleidęs 3000 eurų advokatams, bylą laimėjo. Juokinga, kad jis apskritai turėjo tiek galinėtis, laimėjus bylą, pareigūnai dar apskundė teismo sprendimą, bet nieko iš to nepešė. Žmogus buvo tampomas po teismus dėl neegzistuojančio pažeidimo (jokiame įstatyme šių raidžių kombinacija nėra niekaip identifikuota ar nustatytas jos negalimas naudojimas), absurdiška ir tai, jog žmogus buvo sulaikytas dėl to, kad apsaugai liepus vėliavą nukabino, o ne pakabino. Prieš tai daugelyje Lietuvos fanų tribūnų yra kabėjusi vėliava su ACAB raidėmis, bet niekas Lietuvoje dėl to niekada nebuvo sulaikytas, nes, pasikartosime, joks Lietuvos įstatymas nenurodo, ką reiškia šios raidės ar ką jos įžeidžia, tai nėra draudžiama.


2.„Ryto“ fano skrydis į V. Mičičių. Dar vienas daug dėmesio sulaukęs epizodas. „Ryto“ fanas gavo 15 mėnesių baną ėjimui į sporto renginius. Galima ginčytis, kiek jo „skrydis“ yra pateisinamas ar smerkiamas – dabar jau akivaizdu, kad serbų krepšininkas tame epizode iki mūsų sektoriaus atsigabeno ne netyčia. Bet neseniai vienas lietuvis išbėgo į aikštę per futbolo rungtynes: Lietuva-Portugalija. Mačo metu jis aikštėje bėgo link C. Ronaldo. Už šį poelgį jokio bano negavo. Selektyvus įstatymų taikymas? 


3.Nebandysime paaiškinti, jog muštynės/konfliktinės situacijos yra gėris ir angeliukų žaidimai, bet tarp sporto fanų jų visada buvo. Toks įvykis buvo ir 2018 metų spalio mėnesį, kuomet „Ryto“ fanai Kaune užpuolė „Green White Boys“. Kas sekė po to? Po mėnesio į „Ryto“ fanų namus/darbus įsiveržė policijos pareigūnai, išsivežė juos į Kauną, o teismai tęsiasi dar iki dabar. Kas šioje situacijoje yra absurdiška? Tai, kad fizinio konflikto beveik nebuvo, GWB Kaune akimirksniu pabėgo, visoje situacijoje nėra nei vieno pareiškimo ar nukentėjusiojo, teismas 20+ žmonių vyksta dėl dviejų „Žalgirio“ šalikų. Tačiau vykstant analogiškiems konfliktams tarp kitų Lietuvos fanų grupių nieko panašaus Lietuvos policija nėra padariusi. O dabar yra vykdomas cirkas. Pačiame teismo procese pripažinta, jog tai yra parodomoji byla. Kiekvieno „Ryto“ fano vardas/pavardė ir profesija yra skelbiama žiniasklaidos priemonėse, kuriami TV reportažai. Įdomu tai, kad policijai sulaikius kokią nors nusikalstamą grupuotę straipsniuose minimi tik jų vardų inicialai, bet narkotikai, žmogžudystės ir kt. turbūt yra mažesni nusikaltimai nei buvimas aktyviu rytfaniu. Pasikartosime – praeitą sezoną tikrai buvo kitų konfliktų, dar rimtesnių, kuriuose dalyvavo kitos fanų grupės, apie konfliktus yra žinoma, bet, be abejo, jokių priemonių nebuvo imtasi.


4.2019 metais devynios Lietuvos fanų grupės rungtynėse naudojo pirotechniką, tik vienos iš jų žmonės buvo nubausti draudimais lankytis sporto renginiuose. Kurios – spėlioti nereikia. Ir vėl susiduriame su selektyviu įstatymų taikymu. Apskritai, manome, kad bausti už pirotechnikos naudojimą po svarbių mačų ar finalų yra absurdiška. Buvome nubausti už kelis fajerius po KMT finalo „Siemens“ arenoje, tie patys GWB buvo nubausti po laimėto LKL finalo Kaune. Kas juokingiausia, jog dar praėjusių metų LKL sezono televizinėje vinjetėje degė pirotechnika.


5.Kauno arena. Iš VIP tribūnos į „Ryto“ faną metamas stiklinis bokalas. Jis atsitrenkia į žmogų ir sudūžta. Žmogus pakelia bokalą ir meta atgal link VIP tribūnos. Bokalas pataiko žmogui į petį. Rytfanis sulaikomas, laikomas areštinėje per naktį, nubaudžiamas pagal baudžiamąjį kodeksą ir gauna viešųjų darbų. Klausimas? Kodėl nesulaikomas tas, kuris metė bokalą į „Ryto“ faną? Kaip mūsų tribūnoje atsirado stiklinis bokalas?


6.Visiškas perdėjimas dėl keiksmažodžių naudojimo skanduotėse, vėlgi, ši problema atsirado tik, kai Kauno „Žalgiriui“ pasirodė, jog skanduotės yra per garsios. Lydekai paliepus, Ž panorėjus… Tai - stabdoma. Bet ar yra logika? „Rytas“ čiulpia ir kitokie įžeidimai yra OK, bet žalia kurva yra totalus tabu. Fuck you referee yra gerai, Fuck you FIBA išvis yra nuostabu ir teisinga. Taip pat, galima pastebėti, kad Lietuvos krepšinio rinktinės fanai po kiekvienų rungtynių vieningai skanduoja „kas nešokinės, tas py…“, bet federacija tuos fanus myli, jų veidai rodomi per TV, pristatomi, kaip pavyzdiniai ir nuostabūs sirgaliai.


Pabaigai, prieš šį sezoną mūsų klubas gavo oficialų laišką iš Lietuvos policijos. Deja, bet laišku pasidalinti negalime, tačiau pacituosime kelias jo vietas:


„Be to „B Tribūnos“ fanai neretai skanduoja skanduotes, kuriose būna vartojami necenzūriniai žodžiai bei naudoja plakatus su atributika, kuri žeidžia įvairias visuomenės grupes. Toks fanų elgesys dažnai išprovokuoja kitas krepšinio klubų fanų grupuotes ar atsitiktinius priešingos pusės sirgalius konfliktui, dėl ko dažnai kyla muštynės.”;


„sporto fanų grupuočių elgesys yra chuliganiškas, pažeidžiantis visuomenės moralines bei dorovines normas, viešąją tvarką kas užtraukia neigiamą įvaizdį ir Vilniaus „Ryto“ klubui ir miestui“;


„Ryto“ krepšinio fanai ar jų grupuotės labai dažnai netinkamai elgiasi naudodami (degindami) pirotechnikos priemones arenų viduje ar gatvėse eitynių metu, tuo sukeldami didelį pavojų aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei.”.


Galiausiai laiške paminima, kad prieš „B Tribūną“ toliau bus naudojamos priemonės, jog būtų užkirstas kelias minėtiems ir kitiems dalykams. Visas laiškas yra persmelgtas absurdiška argumentacija, generalizavimais ir tuščiais svaiščiojimais.
Neretai naudoja necenzūrines skanduotes? LKL mačų per metus būna daugiau nei 40. Keiksmažodžius galima išgirsti tik rungtynėse prieš „Žalgirį“. 


Mūsų elgesys išprovokuoja kitas fanų grupuotes elgtis negražiai, dėl to dažnai kyla muštynės. WOW. Dėl „B Tribūnos“ kiti elgiasi netinkamai. Jau minėjome, kad praeitą sezoną buvo kilusi viena konfliktinė situacija. 


Mūsų elgesys neatitinka moralinių ir dorovinių normų, užtraukia neigiamą įvaizdį „Rytui“ ir Vilniui. Lietuvos policija staiga tampa business consulting bendrove. Nusprendė pagerinti komandos įvaizdį, juk mes taip jiems kenkiame. Nepradėsime čia vardinti savo „gerų ir blogų“ darbų, tiesiog paliksime tai čia. Ar nereikėtų Lietuvos policijai rūpintis savo įvaizdžiu ir tapti patikimesne institucija?


Apie pirotechniką jau šnekėjome, bet čia juokinga vieta yra ta, jog pirotechnika gali sukelti grėsmę žmogaus gyvybei, pasirodo, nebegalime jos naudoti ir lauke. Bet negali tik „B Tribūna“. Kitų pirotechnika yra smagu. 


Taigi dėl visų pastarųjų įvykių, dėl šio laiško, kuris buvo kaip vyšnia ant torto, B Tribūna vasaros metu buvo susitikusi kelis kartus, daug diskutavome, kalbėjome apie galimus scenarijus. Ir kito sprendimo nematome.


Aktyviausių, veiklių žmonių „B Tribūnoje“ nėra keli šimtai, visa „reikalą“ užsuka kelios dešimtys žmonių. Policija rado lengvą ir efektyvų būdą, kaip mus spausti ir naikinti. Pripažįstame, kad šis mūsų sprendimas rodo, jog prieš LKL ir Lietuvos policiją pralošėme mūšį… bet dar ne karą! Rungtynės su „Žalgiriu“ yra karštas mačas, kuriame šios institucijos naudojasi proga surasti, prie ko prisikabinti, mus nubausti, kontroliuoti, naikinti. Mes negalime rizikuoti ir toliau praradinėti savo žmones, mes nesame nusikalstama grupuotė ir nenorime tokia būti, kad ir kiek būtų stengiamasi mus tokiais padaryti, nenorime, jog kiekvienas aktyvus mūsiškis būtų teistas, nenorime „uždirbti“ dar daugiau baudų klubui. Tuo pačiu nenorime atsisakyti savo principų bei ideologijos, negalime tapti marionetėmis ir pliušiniais žaisliukais. Tuomet visa mūsų virš 20 metų kurta istorija prarastų savo prasmę, norime išlikti teisingi prieš save. Akivaizdu, kad „Žalgirio“ manija yra užvaldžiusi Lietuvą ir bet koks pasisakymas prieš sukelia daugybę emocijų – taip bus ir su šiuo tekstu. 


Todėl mes atsitraukiame, atsitraukiame nuo šito karšto taško, paliksime derbio atmosferą mirčiai, nes būtent to ir buvo siekiama pastaruosius metus. Jeigu kuriai nors aktyviai fanų grupei tai atrodys nesuprantama ar juokinga – žinokite, kai tapsite pakankamai garsūs ir dideli, kai kažkam pasirodysite nebepatogūs, ateis ir jūsų eilė. 


Paskutinis klausimas ir atsakymas. Ko „B Tribūna“ siekia ir kas galėtų priversti mus sugrįžti?


Visų pirma, norime, kad aktyvus fanas automatiškai nebūtų laikomas nusikaltėliu. Ypač išvykoje į Kauną. Norime normalių teisių „Ryto“ fanams Kauno arenoje. Norime, jog Lyga peržvelgtų savo nuostatas dėl necenzūrinių skanduočių naudojimo. Norime, kad būtų galima eiti į dialogą ir kompromisą dėl saugaus pirotechnikos naudojimo, ypač svarbiose rungtynėse. Jog dėl tokių dalykų žmonės nebūtų baudžiami draudimais lankytis sporto renginiuose. Gal po metų, gal po dviejų, gal po trijų pavyks dėl kažko susitarti. O gal niekada. Tuo pačiu mes nenorime kaltinti savo klubo, žinome, kad, ypač dabar, jam yra sunku kažką pasakyti garsiai, įsikišti. Turbūt galime tikėtis tik moralinio palaikymo. 


Šis sprendimas yra skaudus ir mums patiems. Rungtynės su „Žalgiriu“ visada būdavo ypatingos, juk tai - derbis, jose norėdavome atrodyti, kaip galima geriausiai, surinkti daugiau žmonių, padaryti geresnes choreografijas. Tačiau situacija yra tokia. „B Tribūna“ ir toliau bus garsi visose Lietuvos arenose, išskyrus Kauno. Toliau paišysime plakatus, rengsime akcijas, stengsimės tinkamai reprezentuoti Vilniaus „Rytą“, važinėsime po visą Europą dėl mums šventų spalvų. Nes tai esame mes. Ir mūsų nesunaikinsite!

2023 m. balandžio 5 d.
Pagaliau sulaukėme išvykos savaitgalį! Ir tai buvo geriausia išvyka šiais keistais 2020-ais. Nors šį sezoną Klaipėdos ekipa tikrai nekelia didelio ažiotažo, bet pajūrio link susiruošė autobusas, mikras ir dar atskiri mašinų ekipažai. Viso šeštadienį Rytui paskyrė apie 70 rytfanių ir 5 Dzūkų Tankai. Kelionė prasidėjo ramiai, iš Vilniaus išvykstame likus kiek mažiau nei 5 valandoms iki rungtynių, tad laiko turime į valias ir galime niekur neskubėti. Iš vakaro vieno piliečio sugalvota idėja į išvyką pasiimti “Auksinio proto” knygą išgvildenama iki tiek, kad 10 rytfanių žaidžia visiškai laidos formatui identišką protmūšį, kurį netikėtai laimi... pačios knygos savininkas. Pasibaigus šiai atrakcijai kiekvienas panyra į savo veiklą - kas žiūri Liverpulio derbį, kas tiesiog diskutuoja apie įvairias aktualijas, pradedant rinkimais ir viltimi, jog Vilniaus balsai pakeis vyriausybę, baigiant mūsų klubo reikalais, kurių pastaruoju metu nutiko nemažai. Klaipėdą pasiekiame su keliomis stotelėmis, prie arenos mūsų jau laukia keli ekipažai atvykę savais keliais, tad visiems be trikdžių suėjus į areną, įsikuriame M sektoriuje. Paskutiniai du mūsiškiai sektorių pasiekia vos prieš finalinį švilpuką, bet pykti ant jų negalim. Jie ką tik pajūryje įveikė 47 km. ultramaratoną ir iškart po jo keliavo ne ilsėtis, o į pirmas eiles palaikyti mūsų klubo. Pasirinktas baltas dresscode'as atrodo tiesiog puikiai, o visas sektorius šviečia iš tolo. Kurti palaikymą tokioje arenoje, kuri dar pernai kai kurių ekspertų buvo krikštijama kaip geriausia atmosfera Lietuvoje yra itin lengva, nes vietiniai labai pasyvūs. Panašu, jog Klaipėdos gloryhunteriai greitai nurimo, per visas rungtynes arena nė karto vieningai neužtraukia jokios skanduotės, pats žiūrovų skaičius irgi nedidelis. Apie 20 Vakarų Bangos narių arenoje atrodo kaip atskira respublika, egzistuojantys tik sau, nors retkarčiais sugebėjo suskambėti neblogai. Tuo tarpu mūsų sektorius iš visų jėgų stengiasi nuo pirmų sekundžių, o kai kurios skanduotės net kėlė šiurpuliukus. Įdomus momentas nutiko 3-iajame kėlinyje, kuomet su įstrižai nuo mūsų, virš komandos suoliukų sėdinčiais, apie 10 Ryto fanų, nusprendžiame atlikti skanduotę “Pirmyn, vilniečiai”. Pavyko tiesiog puikiai, o komanda galėjo jaustis lyg žaisdami namuose net ir 300km nuo Vilniaus. Beje, būtent po šios skanduotės klaipėdiečiai sukėlė didžiausį garso lygį arenoje, bandydami mus užtildyti, turbūt vietiniams buvo šiek tiek gėda, jog tiek žaidimas, tiek palaikymas vyksta visiškai į vienus vartus. Vizualinį palaikymą viso mačo metu pagyvino 4 mojuojamos vėliavos, po mačo dar vienas galingas “pirmyn vilniečiai” ir su šypsenomis išsiruošėme į kelionę namo. Vakarėlis įsisiūbavo po pirmo sustojimo, kuomet lauke buvo atgaivintas kiek primirštas rytfanių žaidimas, kuris reikalauja drąsos ir sėkmės. Hardcorinių dalyvių netrūko, o nuotykiai persikėlė ir į autobusą. Antroji kelionės dalis buvo kiek ramesnė – vyko, naujokų, ir ne tik, kalbinimas autobuso priekyje. Kelios kelionės valandos pralėkė labai greitai ir prieš vidurnaktį pasiekiame Vilnių. Išvyka buvo tikrai įspūdinga ir įsimintina, tiek Ryto fanų tolimiausiame LKL taške dar niekada nebuvo. Ačiū visiems keliavusiems ir toliau taip galingai judam išvykose!
2023 m. balandžio 5 d.
Galima grįžti prie penktadieninės išvykos. Visų nuostabą vėl kelia išvykos laikas – darbo diena, 18:30. Kodėl šitos rungtynės negalėjo vykti šeštadienį arba sekmadienį? Kodėl Alytuje surengtos krepšinio rungtynės, kai beveik tuo pačiu metu Alytuje savo rungtynes žaidžia daug populiaresnė miesto futbolo komanda „Dainava“? Vis tik, į išvyką vėl surenkamas neblogas žmonių skaičius – viso į Alytų susiruošė 60 rytfanių. Autobuse netyla diskusijos apie artėjančius rinkimus, vis tik keliaujame į partijos „Lietuva – visų“ būstinę. Besijuokiant iš lazdos partijų bei LRT debatuose matomų perliukų, sužinome, jog viešai pasirodė basketnews podkastas, kuriame kalbinamas Jarutis. Tai dar labiau įaudrina diskusijas apie jau prieš tai mūsų aptarus įvykius. Besiverždami pro Alytaus tvarkomas gatves, šiaip ne taip, pasiekiame areną. Ech, ta Alytaus „Dzūkija“. Šioje arenoje galingą palaikymą galėtume kurti ir dešimtyje. Žiūrovų labai mažai, o dalis iš jų, pasidabinę Ryto komandos atributika. Raudona spalva dominavo tribūnose, tačiau aikštėje komandai sekėsi sunkiau. Atrodo, jog išvykose komanda vis dar nepagauna reikiamo nusiteikimo, bet svarbiausia, jog iškovojama pergalė ir lygoje toliau žengiame pirmojoje pozicijoje. Viso mačo metu triBūna juda labai smagiai, finišuojame dar vienu „Pirmyn, vilniečiai“, į kurį skuba prisijungti ir trenerių štabas. Kaip smagu tai matyti! Po rungtynių pasitinkame komandą - verta paminėti aplodismentų vertus mūsų legendų Artūro Jomanto ir Simo Jasaičio pasirodymus aikštėje. Lauke Artūras nustebina ir tuo, jog vis dar dėvi mūsų klubo atributiką. Pasilabinę su komanda skubame į kitą Alytaus miesto pusę, mat reikia pasveikinti DT su įspūdinga Dainavos pergale. Kelionė atgal pasižymėjo išskirtinai geromis nuotaikomis – galime pasidžiaugti, jog išvykoje buvo tikrai nemažai naujokų, kuriems tai vos pirmosios išvykos. Į eterį grįžęs Staučė FM sėkmingai pakalbina kelis iš jų, taip pat su svečiu „X“ įvyksta kol kas įspūdingiausias freestylo battle‘as RU autobuse bei diskusijos apie istorines Lietuvos fanscenos peripetijas. Už dviejų savaičių turėsime pirmą išvyką savaitgalį. Į Klaipėdą - šeštadienį. Ar jaunas, ar senas, ar turi šimtą ar dvi išvykas – registruokis jau dabar ir pasiaučiam pajūryje kartu . Vamos!
2023 m. balandžio 5 d.
Praeitą sezoną Monake besilankę rytfaniai susižavėjo žydrąja pakrante, tad šįkart nusprendžia savo išvyką pradėti, dar likus keturioms dienoms iki mačo. Ankstyvą sekmadienio rytą geromis nuotaikomis savo kelionę Vilniaus oro uoste pradeda trys rytfaniai. Nicą jie pasiekia puikiomis nuotaikomis. Pasimėgavę poilsiu Žydrojoje pakrantėje, išsimaudę ir aktyviau praleidę laiką, užkilę į aukštesnes įkalnes bei prasibėgę žymiąja Promenade des Anglais pėsčiųjų alėja, rytfaniai sulaukia mačo dienos, o kartu ir pastiprinimo iš Vilniaus. Deja, rytas prasideda nekokiomis naujienomis, mat atskridę draugai, norėdami iš oro uosto pasiekti Nicos centrą, susiduria su šiokiais tokiais keblumais. Pasirodo, Nicoje tądien joks viešasis transportas nevažiuoja – vyksta streikai. Tokios naujienos mūsų išties nepradžiugina, mat pradedame sukti galvas, kokiu būdu pasieksime Monaką. Laimei, regioniniai traukiniai važiuoja, kaip įprastai, tad be problemų pasiekiame kelionės tikslą. 18 laipsnių šiluma bei nuostabūs gamtos vaizdai pakerėja visus triBūniečius, tad miestą puošdami mūsų lipdukais nepastebimai pėsčiomis kalnuotomis vietovėmis sukariame daugybę kilometrų. Užkandę ir pailsėję prie arenos susitinkame su likusiais juodai baltai raudonais bei patraukiame į arenos vidų. Apsaugos darbuotojams nepatinka tai, kad patys išsirenkame sau patogiausią sektorių ir ten išsikabiname vėliavas, tad įvyksta trumpas konfliktas su policijos pareigūnais. Bandome paaiškinti, kad praeitą sezoną rungtynes stebėjome tame pačiame sektoriuje ir tai niekam neužkliuvo, tačiau derėtis pareigūnai nėra linkę, mat tas sektorius priklauso penkiems „aktyviems“ Monako fanams, kurių keli su pliušinėmis vištomis ant galvų be paliovos kėlė didelį triukšmą (vienas vištgalvis viso mačo metu pūtė dūdas), taip bandydami sukelti kuo daugiau diskomforto „Ryto“ žaidėjų suoleliui. Tad teko nusileisti mus į komisariatą jau išvežti besirengiantiems pareigūnams ir įsikurti tiesiai už savo komandos. Mačo metu „Rytą“ aktyviai palaikė keturiolika rytfanių, o šalimais esantį sektorių juodai baltai raudonomis spalvomis nudažo dar keliasdešimt sėdinčių „Ryto“ sirgalių. Panašu, kad streikuoja ne tik prancūzai, bet ir mūsų komandos žaidimas, tad tribūnoje dažnai suskamba naujausia mūsų daina: „Kas benutiktų...“. Parodome komandai, kad visada ją palaikysime, o po nesėkmingai pasibaigusio mačo žaidėjai atsako, prieidami prie mūsų sektoriaus ir spausdami kiekvienam rankas. Po rungtynių nuskubame į traukinių stotį, ketindami grįžti atgal į Nicą. Bet ir čia sulaukiame staigmenos - dėl streiko traukiniai šiandien nebevažiuoja. Kaip vėliau paaiškėja, taip pat ir autobusai. Kelias val. prasivaikščioję, beieškodami transporto, galiausiai su vietinių pagalba susiorganizuojame didesnį taksi automobilį, kuris už 120 Eur nuveža mus į už 21 km nuo Monako esančią Nicą. Išsimiegoję ir atsisveikinę su saulėtu pajūriu, paliekame Nicą ir keliaujame namo, kur jau po kelių dienų toliau palaikome „Rytą“ LKL mače su Šiaulių ekipa.
Daugiau įrašų
Share by: