2019-05-23 Neptūnas - Rytas

Sekmadienį „Rytas“ užtikrintai lemiamame mače susitvarkė su Utena, sėkmingai užbaigdamas ketvirtfinalio seriją ir žengdamas pusfinalio link. Tai reiškė, jog vos po 3 dienų mūsų laukia išvyka į Klaipėdą. 


Tolima kelionė į uostamiestį darbo savaitės viduryje nesužavi nė vieno, juk išsiprašyti iš darbų nėra taip paprasta, todėl iš anksto tampa aišku, kad įspūdingų skaičių šioje išvykoje nepasieksime. Tik paskutinę dieną aktyviau pajudėjusi registracija leidžia surinkti kiek padoresnį rytfanių skaičių – Klaipėdą aplankyti susiruošia 16 žmonių.


Pasirinkę greičiausią transporto variantą, trečiadienio popietę susirenkame išvykimo vietoje, kur pasidalinę ekipažais pajudame pajūrio link. Padarę kelis sustojimus ir vasariškai karštą dieną atsigaivinę ledais pasiekiame Klaipėdą, pasitinkančią stipriu lietumi bei nemažu vėju, kas kiek nustebina, kadangi Vilnių palikome kepinant dideliam karščiui. Tačiau ko norėti, kai visgi atvykome prie jūros.


Nors pirmosios 2 serijos su „Juventus“ rungtynės buvo žaidžiamos reguliaraus sezono nuotaikomis, panašu, kad komanda galiausiai suprato, kas yra playoff‘ai. Intensyvi gynyba nuo pat pirmos rungtynių minutės išbalansuoja varžovus, dėl ko mačo pabaigoje švenčiame užtikrintą pergalę. Nuotaikos prieš atsakomąjį mačą namie yra puikios!


Kalbant apie žiūrovus, kiek stebina šiandieninė situacija, kuomet Klaipėdoje susirenka vos 3 tūkstančiai sirgalių. Keista, jog turėdami tokius lūkesčius patekti į finalą, klaipėdiečiai pilnai neužpildo arenos. Mačo pradžioje „Vakarų banga“ pabando išjudinti susirinkusiuosius taip vadinama vikingų skanduote, tačiau publika vietoje to, kad jungtųsi prie aktyvaus palaikymo, mieliau pradeda pūsti dūdas, kurios netyla beveik visų rungtynių metu. Nors pirmoje mačo pusėje žiūrovai dar bando kartas nuo karto palaikyti savo komandą, bet mes sugebame skambėti visai neblogai, ypač per „Neptūno“ atakas, kuomet prityla dūdos. O antroje rungtynių pusėje jau girdime tik savo kolegas iš „Vakarų bangos“, parodančius savo miesto atstovams, kad komandą reikia palaikyti bet kokiomis aplinkybėmis, ko nemaža dalis žiūrovų akivaizdžiai nesupranta – „Neptūnui“ pralaimint dideliu skirtumu dar nesibaigus mačui arena jau pradeda skirstytis, o mes savo ruožtu nesustodami dainuojame ir tylioje Klaipėdos arenoje pergalės dainos skamba išties garsiai!


Užkandę prieš kelionę, pajudame link Vilniaus. Tiesa, autostradoje išdaužome ko gero visus vabalus, o vienam ekipažui neturint langų skysčio, tenka stoti ir plautis priekinį stiklą, kadangi pro jį tuoj nieko nesimatys. Kelionė namo neprailgsta, mat jos metu netyla kalbos - pradedant nuo senų narių pasakojimo apie BBL laikų išvykas, baigiant politinėmis diskusijomis. Vilnių pasiekiame jau po vidurnakčio ir išsiskirstome savais keliais, bet netrukus ir vėl susitiksime...


Kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo. Viena pergalė jau mūsų kišenėje, beliko dar viena. Tad jau rytoj privalome uždaryti pusfinalio seriją! Prisijunk prie B triBūnos „Ryto“ arenoje, mačo pradžia 18:50 val. Pirmyn, vilniečiai!


2023 m. balandžio 5 d.
Pagaliau sulaukėme išvykos savaitgalį! Ir tai buvo geriausia išvyka šiais keistais 2020-ais. Nors šį sezoną Klaipėdos ekipa tikrai nekelia didelio ažiotažo, bet pajūrio link susiruošė autobusas, mikras ir dar atskiri mašinų ekipažai. Viso šeštadienį Rytui paskyrė apie 70 rytfanių ir 5 Dzūkų Tankai. Kelionė prasidėjo ramiai, iš Vilniaus išvykstame likus kiek mažiau nei 5 valandoms iki rungtynių, tad laiko turime į valias ir galime niekur neskubėti. Iš vakaro vieno piliečio sugalvota idėja į išvyką pasiimti “Auksinio proto” knygą išgvildenama iki tiek, kad 10 rytfanių žaidžia visiškai laidos formatui identišką protmūšį, kurį netikėtai laimi... pačios knygos savininkas. Pasibaigus šiai atrakcijai kiekvienas panyra į savo veiklą - kas žiūri Liverpulio derbį, kas tiesiog diskutuoja apie įvairias aktualijas, pradedant rinkimais ir viltimi, jog Vilniaus balsai pakeis vyriausybę, baigiant mūsų klubo reikalais, kurių pastaruoju metu nutiko nemažai. Klaipėdą pasiekiame su keliomis stotelėmis, prie arenos mūsų jau laukia keli ekipažai atvykę savais keliais, tad visiems be trikdžių suėjus į areną, įsikuriame M sektoriuje. Paskutiniai du mūsiškiai sektorių pasiekia vos prieš finalinį švilpuką, bet pykti ant jų negalim. Jie ką tik pajūryje įveikė 47 km. ultramaratoną ir iškart po jo keliavo ne ilsėtis, o į pirmas eiles palaikyti mūsų klubo. Pasirinktas baltas dresscode'as atrodo tiesiog puikiai, o visas sektorius šviečia iš tolo. Kurti palaikymą tokioje arenoje, kuri dar pernai kai kurių ekspertų buvo krikštijama kaip geriausia atmosfera Lietuvoje yra itin lengva, nes vietiniai labai pasyvūs. Panašu, jog Klaipėdos gloryhunteriai greitai nurimo, per visas rungtynes arena nė karto vieningai neužtraukia jokios skanduotės, pats žiūrovų skaičius irgi nedidelis. Apie 20 Vakarų Bangos narių arenoje atrodo kaip atskira respublika, egzistuojantys tik sau, nors retkarčiais sugebėjo suskambėti neblogai. Tuo tarpu mūsų sektorius iš visų jėgų stengiasi nuo pirmų sekundžių, o kai kurios skanduotės net kėlė šiurpuliukus. Įdomus momentas nutiko 3-iajame kėlinyje, kuomet su įstrižai nuo mūsų, virš komandos suoliukų sėdinčiais, apie 10 Ryto fanų, nusprendžiame atlikti skanduotę “Pirmyn, vilniečiai”. Pavyko tiesiog puikiai, o komanda galėjo jaustis lyg žaisdami namuose net ir 300km nuo Vilniaus. Beje, būtent po šios skanduotės klaipėdiečiai sukėlė didžiausį garso lygį arenoje, bandydami mus užtildyti, turbūt vietiniams buvo šiek tiek gėda, jog tiek žaidimas, tiek palaikymas vyksta visiškai į vienus vartus. Vizualinį palaikymą viso mačo metu pagyvino 4 mojuojamos vėliavos, po mačo dar vienas galingas “pirmyn vilniečiai” ir su šypsenomis išsiruošėme į kelionę namo. Vakarėlis įsisiūbavo po pirmo sustojimo, kuomet lauke buvo atgaivintas kiek primirštas rytfanių žaidimas, kuris reikalauja drąsos ir sėkmės. Hardcorinių dalyvių netrūko, o nuotykiai persikėlė ir į autobusą. Antroji kelionės dalis buvo kiek ramesnė – vyko, naujokų, ir ne tik, kalbinimas autobuso priekyje. Kelios kelionės valandos pralėkė labai greitai ir prieš vidurnaktį pasiekiame Vilnių. Išvyka buvo tikrai įspūdinga ir įsimintina, tiek Ryto fanų tolimiausiame LKL taške dar niekada nebuvo. Ačiū visiems keliavusiems ir toliau taip galingai judam išvykose!
2023 m. balandžio 5 d.
Galima grįžti prie penktadieninės išvykos. Visų nuostabą vėl kelia išvykos laikas – darbo diena, 18:30. Kodėl šitos rungtynės negalėjo vykti šeštadienį arba sekmadienį? Kodėl Alytuje surengtos krepšinio rungtynės, kai beveik tuo pačiu metu Alytuje savo rungtynes žaidžia daug populiaresnė miesto futbolo komanda „Dainava“? Vis tik, į išvyką vėl surenkamas neblogas žmonių skaičius – viso į Alytų susiruošė 60 rytfanių. Autobuse netyla diskusijos apie artėjančius rinkimus, vis tik keliaujame į partijos „Lietuva – visų“ būstinę. Besijuokiant iš lazdos partijų bei LRT debatuose matomų perliukų, sužinome, jog viešai pasirodė basketnews podkastas, kuriame kalbinamas Jarutis. Tai dar labiau įaudrina diskusijas apie jau prieš tai mūsų aptarus įvykius. Besiverždami pro Alytaus tvarkomas gatves, šiaip ne taip, pasiekiame areną. Ech, ta Alytaus „Dzūkija“. Šioje arenoje galingą palaikymą galėtume kurti ir dešimtyje. Žiūrovų labai mažai, o dalis iš jų, pasidabinę Ryto komandos atributika. Raudona spalva dominavo tribūnose, tačiau aikštėje komandai sekėsi sunkiau. Atrodo, jog išvykose komanda vis dar nepagauna reikiamo nusiteikimo, bet svarbiausia, jog iškovojama pergalė ir lygoje toliau žengiame pirmojoje pozicijoje. Viso mačo metu triBūna juda labai smagiai, finišuojame dar vienu „Pirmyn, vilniečiai“, į kurį skuba prisijungti ir trenerių štabas. Kaip smagu tai matyti! Po rungtynių pasitinkame komandą - verta paminėti aplodismentų vertus mūsų legendų Artūro Jomanto ir Simo Jasaičio pasirodymus aikštėje. Lauke Artūras nustebina ir tuo, jog vis dar dėvi mūsų klubo atributiką. Pasilabinę su komanda skubame į kitą Alytaus miesto pusę, mat reikia pasveikinti DT su įspūdinga Dainavos pergale. Kelionė atgal pasižymėjo išskirtinai geromis nuotaikomis – galime pasidžiaugti, jog išvykoje buvo tikrai nemažai naujokų, kuriems tai vos pirmosios išvykos. Į eterį grįžęs Staučė FM sėkmingai pakalbina kelis iš jų, taip pat su svečiu „X“ įvyksta kol kas įspūdingiausias freestylo battle‘as RU autobuse bei diskusijos apie istorines Lietuvos fanscenos peripetijas. Už dviejų savaičių turėsime pirmą išvyką savaitgalį. Į Klaipėdą - šeštadienį. Ar jaunas, ar senas, ar turi šimtą ar dvi išvykas – registruokis jau dabar ir pasiaučiam pajūryje kartu . Vamos!
2023 m. balandžio 5 d.
Praeitą sezoną Monake besilankę rytfaniai susižavėjo žydrąja pakrante, tad šįkart nusprendžia savo išvyką pradėti, dar likus keturioms dienoms iki mačo. Ankstyvą sekmadienio rytą geromis nuotaikomis savo kelionę Vilniaus oro uoste pradeda trys rytfaniai. Nicą jie pasiekia puikiomis nuotaikomis. Pasimėgavę poilsiu Žydrojoje pakrantėje, išsimaudę ir aktyviau praleidę laiką, užkilę į aukštesnes įkalnes bei prasibėgę žymiąja Promenade des Anglais pėsčiųjų alėja, rytfaniai sulaukia mačo dienos, o kartu ir pastiprinimo iš Vilniaus. Deja, rytas prasideda nekokiomis naujienomis, mat atskridę draugai, norėdami iš oro uosto pasiekti Nicos centrą, susiduria su šiokiais tokiais keblumais. Pasirodo, Nicoje tądien joks viešasis transportas nevažiuoja – vyksta streikai. Tokios naujienos mūsų išties nepradžiugina, mat pradedame sukti galvas, kokiu būdu pasieksime Monaką. Laimei, regioniniai traukiniai važiuoja, kaip įprastai, tad be problemų pasiekiame kelionės tikslą. 18 laipsnių šiluma bei nuostabūs gamtos vaizdai pakerėja visus triBūniečius, tad miestą puošdami mūsų lipdukais nepastebimai pėsčiomis kalnuotomis vietovėmis sukariame daugybę kilometrų. Užkandę ir pailsėję prie arenos susitinkame su likusiais juodai baltai raudonais bei patraukiame į arenos vidų. Apsaugos darbuotojams nepatinka tai, kad patys išsirenkame sau patogiausią sektorių ir ten išsikabiname vėliavas, tad įvyksta trumpas konfliktas su policijos pareigūnais. Bandome paaiškinti, kad praeitą sezoną rungtynes stebėjome tame pačiame sektoriuje ir tai niekam neužkliuvo, tačiau derėtis pareigūnai nėra linkę, mat tas sektorius priklauso penkiems „aktyviems“ Monako fanams, kurių keli su pliušinėmis vištomis ant galvų be paliovos kėlė didelį triukšmą (vienas vištgalvis viso mačo metu pūtė dūdas), taip bandydami sukelti kuo daugiau diskomforto „Ryto“ žaidėjų suoleliui. Tad teko nusileisti mus į komisariatą jau išvežti besirengiantiems pareigūnams ir įsikurti tiesiai už savo komandos. Mačo metu „Rytą“ aktyviai palaikė keturiolika rytfanių, o šalimais esantį sektorių juodai baltai raudonomis spalvomis nudažo dar keliasdešimt sėdinčių „Ryto“ sirgalių. Panašu, kad streikuoja ne tik prancūzai, bet ir mūsų komandos žaidimas, tad tribūnoje dažnai suskamba naujausia mūsų daina: „Kas benutiktų...“. Parodome komandai, kad visada ją palaikysime, o po nesėkmingai pasibaigusio mačo žaidėjai atsako, prieidami prie mūsų sektoriaus ir spausdami kiekvienam rankas. Po rungtynių nuskubame į traukinių stotį, ketindami grįžti atgal į Nicą. Bet ir čia sulaukiame staigmenos - dėl streiko traukiniai šiandien nebevažiuoja. Kaip vėliau paaiškėja, taip pat ir autobusai. Kelias val. prasivaikščioję, beieškodami transporto, galiausiai su vietinių pagalba susiorganizuojame didesnį taksi automobilį, kuris už 120 Eur nuveža mus į už 21 km nuo Monako esančią Nicą. Išsimiegoję ir atsisveikinę su saulėtu pajūriu, paliekame Nicą ir keliaujame namo, kur jau po kelių dienų toliau palaikome „Rytą“ LKL mače su Šiaulių ekipa.
Daugiau įrašų
Share by: