2018-10-10 Unics – Rytas

Dar vasarą ištraukus Europos taurės burtus rytfaniai pradeda derintis atostogas ir planuotis kelionių maršrutus. Pirmuoju tašku europinių išvykų žemėlapyje šiame sezone tampa Kazanė. Palyginus su kitomis išvykomis, šiai prireikia gerokai didesnių finansinių resursų, todėl iškart pasidaro aišku, jog neatsiras daug norinčių keliauti į Rusijos glūdumą. Galiausiai po visų įmanomų kelionės variantų apsvarstymo aplankyti Tatarstano respublikos sostinę pasiryžta trys rytfaniai.

Spalio 8-osios vakarą kelionę vilniečiai pradeda susitikimu oro uoste, kur jų laukia skrydis į Rygą, o iš ten kitu lėktuvu tiesiai į Kazanę. Gerai nusiteikę juokaujame, kad dviejų šios trijulės narių laukia tikras iššūkis, mat nori, nenori teks gerokai praplėsti skurdžias savo rusų kalbos žinias.

Sėkmingai pasiekę Kazanę apie 4 val. ryto įsikuriame savo apartamentuose bei dar valandėlę užkandžiaujant pasigrožėję nuostabiais naktinio miesto vaizdais, atsiveriančiais pro 16-to aukšto balkono langus, einame miegoti.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl skrydžių datų Kazanėje teks praleisti net tris dienas, o ten išties yra nemažai ką pamatyti, išvykai buvo ruoštasi itin kruopščiai. Kadangi mums mačas tik trečiadienį, visą antradienį paskiriame turistavimui. Tik išėjus į miestą rytfanė, šiai išvykai paruošusi išsamų planą (su norimais aplankyti miesto objektais ir jų aprašymais, visų trijų dienų programa bei maršrutų žemėlapiais), kurį kai kas net prilygino magistriniam darbui, netyčia jį ištrynė iš telefono. Tačiau nepaisant to navigacijos nejungiame, nes visa prieš išvyką sukaupta informacija lieka galvoje, tad pasikliaudami atmintimi patraukiame link pirmųjų objektų.

Antradienis pralekia išties turiningai, aplankome pagrindines turistų lankytinas vietas (Kazanės Kremlių, II pasaulinio karo memorialinį muziejų, Suyumbikės bokštą, Kul Šarifo mečetę, Baumano gatvę ir kt.), nepamiršdami pasidaryti bendros nuotraukos, ieškome lauktuvių artimiesiems, o didesniu dienos iššūkiu tampa prekybcentrio paieškos, kadangi dažniausiai randamos vietos savo dydžiu bei asortimentu neprilygsta nė lietuviškoms kaimo krautuvėlėms.

Mačo dieną iki vakaro pratęsiame pažintį su Kazanės miestu, pradėdami Pergalės parku ir jo memorialiniu muziejumi, kuriame gausu karinės technikos, „Kazan Arena“ stadionu, baigdami įspūdingais Žemės ūkio rūmais bei Sovietinio gyvenimo muziejumi, primenančiu apie to siaubingo laikotarpio kasdienio gyvenimo buitį.
Tačiau labiausiai nekantraujame sulaukti svarbiausio renginio – „Unics“ ir „Ryto“ rungtynių. Nors mūsų pajėgos - išties negausios, esame pasiryžę atiduoti visas jėgas, kad mūsų palaikymą jaustų ne tik komanda, bet taip pat išgirstų ir Lietuvoje prie tv ekranų likę draugai.

Lengvai praėję patikrą patenkame į „Basket-Hall“ areną, kuri šio vakaro lankomumu primena tuščiausias ir tyliausias Lietuvos arenas. Tačiau pirmas įspūdis dėl tylos pasirodo buvęs apgaulingas, mat viso mačo metu triukšmą kelia tiek vietinių aktyvių pižonų būgnai, tiek DJ‘aus leidžiama muzika. Verta paminėti, kad šioje arenoje DJ‘us net turi atskirą sceną, ant kurios pertraukų tarp min. pertraukėlių metu staiposi ir komandos šokėjos. Esant tokioms sąlygoms kurti padoresnį palaikymą nėra įmanoma, todėl apsiribojame trumpomis skanduotėmis. Ir, nors kaskart pradėjus skanduoti iškart esami tildomi aukščiau minėtų garso šaltinių, galime pasidžiaugti, jog vis dėlto kartais buvome girdimi.

Apmaudu, jog vilniečiams nepavyksta iš Kazanės parsivežti pergalės, tačiau nudžiugina kol kas geriausią savo pasirodymą oficialiose rungtynėse „Ryto“ klube surengęs mūsų jaunasis talentas – Deividas Sirvydis. Po mačo sveikiname jį bei dėkojame visiems likusiems žaidėjams už kovą, o šie mums – už palaikymą.

Paskutinę dieną Kazanėje praleidžiame, ne tik vaikštinėdami po miestą (iš viso per šias tris dienas pėsčiomis prasukame 78 km), bet ir apsilankydami ledo ritulio rungtynėse, kuriose vietos „Ak Bars“ ekipa 1:0 nugali Maskvos „Spartak“ komandą. Beveik pilna arena žiūrovų bei aktyvus abiejų komandų palaikymas – tikra atgaiva po apmirusios krepšinio arenos paliktų įspūdžių, tad puikiai nusiteikę po ledo ritulio mačo grįžtame į apartamentus susikrauti daiktų bei laukti mus vidurnaktį pasiimsiančio bei į oro uostą nuvešiančio vairuotojo.

3:20 val. išskridę iš Kazanės, persėsdami Rygoje mylimą ir po žvarbių rusiškų vėjų pavasariška šiluma pasitinkantį Vilnių pasiekiame penktadienio rytą. Kas skuba tiesiai į darbus, o kas dar turi bent pusdienį iki darbo pradžios.. Bet atsisveikiname neilgam, mat jau kitą dieną laukia neeilinis šeštadienis Alytuje, kur kartu su Dzūkų tankais ruošiamės užkurti tikrą vakarėlį futbolo bei krepšinio mačuose.

< Senesni įrašai Naujesni įrašai >

2020-10-17 Neptūnas - Rytas

2023 m. balandžio 5 d.

Pagaliau sulaukėme išvykos savaitgalį! Ir tai buvo geriausia išvyka šiais keistais 2020-ais. Nors šį sezoną Klaipėdos ekipa tikrai nekelia didelio ažiotažo, bet pajūrio link susiruošė autobusas, mikras ir dar atskiri mašinų ekipažai. Viso šeštadienį Rytui paskyrė apie 70 rytfanių ir 5 Dzūkų Tankai. Kelionė prasidėjo ramiai, iš Vilniaus išvykstame likus kiek mažiau nei 5 valandoms iki rungtynių, tad laiko turime į valias ir galime niekur neskubėti. Iš vakaro vieno piliečio sugalvota idėja į išvyką pasiimti “Auksinio proto” knygą išgvildenama iki tiek, kad 10 rytfanių žaidžia visiškai laidos formatui identišką protmūšį, kurį netikėtai laimi... pačios knygos savininkas. Pasibaigus šiai atrakcijai kiekvienas panyra į savo veiklą - kas žiūri Liverpulio derbį, kas tiesiog diskutuoja apie įvairias aktualijas, pradedant rinkimais ir viltimi, jog Vilniaus balsai pakeis vyriausybę, baigiant mūsų klubo reikalais, kurių pastaruoju metu nutiko nemažai. Klaipėdą pasiekiame su keliomis stotelėmis, prie arenos mūsų jau laukia keli ekipažai atvykę savais keliais, tad visiems be trikdžių suėjus į areną, įsikuriame M sektoriuje. Paskutiniai du mūsiškiai sektorių pasiekia vos prieš finalinį švilpuką, bet pykti ant jų negalim. Jie ką tik pajūryje įveikė 47 km. ultramaratoną ir iškart po jo keliavo ne ilsėtis, o į pirmas eiles palaikyti mūsų klubo. Pasirinktas baltas dresscode'as atrodo tiesiog puikiai, o visas sektorius šviečia iš tolo. Kurti palaikymą tokioje arenoje, kuri dar pernai kai kurių ekspertų buvo krikštijama kaip geriausia atmosfera Lietuvoje yra itin lengva, nes vietiniai labai pasyvūs. Panašu, jog Klaipėdos gloryhunteriai greitai nurimo, per visas rungtynes arena nė karto vieningai neužtraukia jokios skanduotės, pats žiūrovų skaičius irgi nedidelis. Apie 20 Vakarų Bangos narių arenoje atrodo kaip atskira respublika, egzistuojantys tik sau, nors retkarčiais sugebėjo suskambėti neblogai. Tuo tarpu mūsų sektorius iš visų jėgų stengiasi nuo pirmų sekundžių, o kai kurios skanduotės net kėlė šiurpuliukus. Įdomus momentas nutiko 3-iajame kėlinyje, kuomet su įstrižai nuo mūsų, virš komandos suoliukų sėdinčiais, apie 10 Ryto fanų, nusprendžiame atlikti skanduotę “Pirmyn, vilniečiai”. Pavyko tiesiog puikiai, o komanda galėjo jaustis lyg žaisdami namuose net ir 300km nuo Vilniaus. Beje, būtent po šios skanduotės klaipėdiečiai sukėlė didžiausį garso lygį arenoje, bandydami mus užtildyti, turbūt vietiniams buvo šiek tiek gėda, jog tiek žaidimas, tiek palaikymas vyksta visiškai į vienus vartus. Vizualinį palaikymą viso mačo metu pagyvino 4 mojuojamos vėliavos, po mačo dar vienas galingas “pirmyn vilniečiai” ir su šypsenomis išsiruošėme į kelionę namo. Vakarėlis įsisiūbavo po pirmo sustojimo, kuomet lauke buvo atgaivintas kiek primirštas rytfanių žaidimas, kuris reikalauja drąsos ir sėkmės. Hardcorinių dalyvių netrūko, o nuotykiai persikėlė ir į autobusą. Antroji kelionės dalis buvo kiek ramesnė – vyko, naujokų, ir ne tik, kalbinimas autobuso priekyje. Kelios kelionės valandos pralėkė labai greitai ir prieš vidurnaktį pasiekiame Vilnių. Išvyka buvo tikrai įspūdinga ir įsimintina, tiek Ryto fanų tolimiausiame LKL taške dar niekada nebuvo. Ačiū visiems keliavusiems ir toliau taip galingai judam išvykose!

2020-10-02 Dzūkija - Rytas

2023 m. balandžio 5 d.

Galima grįžti prie penktadieninės išvykos. Visų nuostabą vėl kelia išvykos laikas – darbo diena, 18:30. Kodėl šitos rungtynės negalėjo vykti šeštadienį arba sekmadienį? Kodėl Alytuje surengtos krepšinio rungtynės, kai beveik tuo pačiu metu Alytuje savo rungtynes žaidžia daug populiaresnė miesto futbolo komanda „Dainava“? Vis tik, į išvyką vėl surenkamas neblogas žmonių skaičius – viso į Alytų susiruošė 60 rytfanių. Autobuse netyla diskusijos apie artėjančius rinkimus, vis tik keliaujame į partijos „Lietuva – visų“ būstinę. Besijuokiant iš lazdos partijų bei LRT debatuose matomų perliukų, sužinome, jog viešai pasirodė basketnews podkastas, kuriame kalbinamas Jarutis. Tai dar labiau įaudrina diskusijas apie jau prieš tai mūsų aptarus įvykius. Besiverždami pro Alytaus tvarkomas gatves, šiaip ne taip, pasiekiame areną. Ech, ta Alytaus „Dzūkija“. Šioje arenoje galingą palaikymą galėtume kurti ir dešimtyje. Žiūrovų labai mažai, o dalis iš jų, pasidabinę Ryto komandos atributika. Raudona spalva dominavo tribūnose, tačiau aikštėje komandai sekėsi sunkiau. Atrodo, jog išvykose komanda vis dar nepagauna reikiamo nusiteikimo, bet svarbiausia, jog iškovojama pergalė ir lygoje toliau žengiame pirmojoje pozicijoje. Viso mačo metu triBūna juda labai smagiai, finišuojame dar vienu „Pirmyn, vilniečiai“, į kurį skuba prisijungti ir trenerių štabas. Kaip smagu tai matyti! Po rungtynių pasitinkame komandą - verta paminėti aplodismentų vertus mūsų legendų Artūro Jomanto ir Simo Jasaičio pasirodymus aikštėje. Lauke Artūras nustebina ir tuo, jog vis dar dėvi mūsų klubo atributiką. Pasilabinę su komanda skubame į kitą Alytaus miesto pusę, mat reikia pasveikinti DT su įspūdinga Dainavos pergale. Kelionė atgal pasižymėjo išskirtinai geromis nuotaikomis – galime pasidžiaugti, jog išvykoje buvo tikrai nemažai naujokų, kuriems tai vos pirmosios išvykos. Į eterį grįžęs Staučė FM sėkmingai pakalbina kelis iš jų, taip pat su svečiu „X“ įvyksta kol kas įspūdingiausias freestylo battle‘as RU autobuse bei diskusijos apie istorines Lietuvos fanscenos peripetijas. Už dviejų savaičių turėsime pirmą išvyką savaitgalį. Į Klaipėdą - šeštadienį. Ar jaunas, ar senas, ar turi šimtą ar dvi išvykas – registruokis jau dabar ir pasiaučiam pajūryje kartu . Vamos!

2020-01-29 AS Monaco - Rytas

2023 m. balandžio 5 d.

Praeitą sezoną Monake besilankę rytfaniai susižavėjo žydrąja pakrante, tad šįkart nusprendžia savo išvyką pradėti, dar likus keturioms dienoms iki mačo. Ankstyvą sekmadienio rytą geromis nuotaikomis savo kelionę Vilniaus oro uoste pradeda trys rytfaniai. Nicą jie pasiekia puikiomis nuotaikomis. Pasimėgavę poilsiu Žydrojoje pakrantėje, išsimaudę ir aktyviau praleidę laiką, užkilę į aukštesnes įkalnes bei prasibėgę žymiąja Promenade des Anglais pėsčiųjų alėja, rytfaniai sulaukia mačo dienos, o kartu ir pastiprinimo iš Vilniaus. Deja, rytas prasideda nekokiomis naujienomis, mat atskridę draugai, norėdami iš oro uosto pasiekti Nicos centrą, susiduria su šiokiais tokiais keblumais. Pasirodo, Nicoje tądien joks viešasis transportas nevažiuoja – vyksta streikai. Tokios naujienos mūsų išties nepradžiugina, mat pradedame sukti galvas, kokiu būdu pasieksime Monaką. Laimei, regioniniai traukiniai važiuoja, kaip įprastai, tad be problemų pasiekiame kelionės tikslą. 18 laipsnių šiluma bei nuostabūs gamtos vaizdai pakerėja visus triBūniečius, tad miestą puošdami mūsų lipdukais nepastebimai pėsčiomis kalnuotomis vietovėmis sukariame daugybę kilometrų. Užkandę ir pailsėję prie arenos susitinkame su likusiais juodai baltai raudonais bei patraukiame į arenos vidų. Apsaugos darbuotojams nepatinka tai, kad patys išsirenkame sau patogiausią sektorių ir ten išsikabiname vėliavas, tad įvyksta trumpas konfliktas su policijos pareigūnais. Bandome paaiškinti, kad praeitą sezoną rungtynes stebėjome tame pačiame sektoriuje ir tai niekam neužkliuvo, tačiau derėtis pareigūnai nėra linkę, mat tas sektorius priklauso penkiems „aktyviems“ Monako fanams, kurių keli su pliušinėmis vištomis ant galvų be paliovos kėlė didelį triukšmą (vienas vištgalvis viso mačo metu pūtė dūdas), taip bandydami sukelti kuo daugiau diskomforto „Ryto“ žaidėjų suoleliui. Tad teko nusileisti mus į komisariatą jau išvežti besirengiantiems pareigūnams ir įsikurti tiesiai už savo komandos. Mačo metu „Rytą“ aktyviai palaikė keturiolika rytfanių, o šalimais esantį sektorių juodai baltai raudonomis spalvomis nudažo dar keliasdešimt sėdinčių „Ryto“ sirgalių. Panašu, kad streikuoja ne tik prancūzai, bet ir mūsų komandos žaidimas, tad tribūnoje dažnai suskamba naujausia mūsų daina: „Kas benutiktų...“. Parodome komandai, kad visada ją palaikysime, o po nesėkmingai pasibaigusio mačo žaidėjai atsako, prieidami prie mūsų sektoriaus ir spausdami kiekvienam rankas. Po rungtynių nuskubame į traukinių stotį, ketindami grįžti atgal į Nicą. Bet ir čia sulaukiame staigmenos - dėl streiko traukiniai šiandien nebevažiuoja. Kaip vėliau paaiškėja, taip pat ir autobusai. Kelias val. prasivaikščioję, beieškodami transporto, galiausiai su vietinių pagalba susiorganizuojame didesnį taksi automobilį, kuris už 120 Eur nuveža mus į už 21 km nuo Monako esančią Nicą. Išsimiegoję ir atsisveikinę su saulėtu pajūriu, paliekame Nicą ir keliaujame namo, kur jau po kelių dienų toliau palaikome „Rytą“ LKL mače su Šiaulių ekipa.

Daugiau įrašų