2017-10-28 Nevėžis – Lietuvos rytas

Niūriai lietingas šeštadienis krepšiniu sudomino tik 25 rytfanius, nepabūgusius rudeniško oro bei nusprendusius aplankyti Kėdainius. Atsižvelgiant į žmonių skaičių, nuspręsta vykti keliais ekipažais.

Pirmiesiems jau pajudėjus kelionės tikslo link, kiti sulaukia vėluojančių kolegų bei susėdę į busą dar spėja telefonu pateikti užsakymus pakeliui iš rajono prigriebiamam rytfaniui, kad šis mūsų laukdamas tuščiai negaištų laiko bei užsukęs į prekybcentrį galėtų išpildyti visų pageidavimus. Juk bėgant laikui ir rytfaniai tampa įnoringesni, demonstruodami savo išrankumą alui. Pirmasis ekipažas Kėdainiuose sustoja nupirkti trūkstamos lipnios juostos ir keliauja prie arenos. Ten atvykus vieni perka bilietus, kiti slepiasi nuo šalto vėjo, o kažkas tokiame šaltyje sugeba valgyti varškę. Taip sakant – „nepavalgius prieš mačą, dainuojasi blogiau“.

Pirmiesiems į areną atėjusiems rytfaniams vėl juoką kelią Kėdainių apsauga. Visų pirmą ponia Aldona atbėgusi pradėjo aiškinti, jog mes esame ne toje tribūnoje. Tuomet ji suprato, jog vis tik mes esame mums skirtoje tribūnoje. Tada ji išvis nusprendė paklausti kaip mes čia atsiradome? Ir kaip mes prasinešėme kuprinę su vėliavomis? Na, buvome šiek tiek išmušti iš vėžiu, bet sugebėjome paaiškinti, jog patekome pro arenos duris, kur mus patikrino jos kolegos. Vis tik, Aldona nesiryžo sustoti. Nors sektorius buvo visiškai tuščias, ji savo rūsčiu balsu teigė, jog mums yra skirtos tik dvi eilės. Na, kaip nors sutilpsim!

Nors mūsų skaičius nebuvo labai didelis, tačiau nuo pat rungtynių pradžios skambėjome pagirtinai. Pirmajame kėlinyje mus labai džiugino Normanto pasirodymas, visi rytfaniai labai palaiko šį jauną vaikiną, ir tikimės, jog jis gaus vis rimtesnį vaidmenį komandoje. Kitu atveju į aikštę jį išleisti teks patiems. Verta pažymėti, jog vienintelę pergalę teturėjęs „Nevėžio“ klubas žaidė tokioje apytuštėje arenoje, kad tikriausiai išgirstume net praskrendančią musę. Todėl nenuostabu, jog ir tokiomis negausiomis pajėgomis sugebame būti gerai girdimi. Į palaikymą įvairovės įneša būgnininko vaidmenį gavęs progos išbandyti pilietis M., kuris pertraukėlių tarp dainų metu mušdamas kokį nors ritmą, net juokais sudrausminamas, mat kelia per didelį triukšmą šioje tylos šventovėje.

Komanda įsivažiuoja sunkiai ir iki antrojo kėlinio pabaigos „Lietuvos rytas“ šiaip ne taip sugeba įgyti 7 taškų pranašumą (47:40).

Ilgosios pertraukos metu susiduriame su intelektu nesužalotų policijos pareigūnų akibrokštu. Mūsų tribūnoje jau kelis metus lankosi jaunuolis, kuris į visas Ryto rungtynes iš Kaišiadorių atvyksta kartu su savo mama. Per ilgąją pertrauką šis 14metis norėjo nueiti pabendrauti su šalia esančiame sektoriuje sėdinčia mama, vis tik palikti sektorių jam buvo uždrausta. Kadangi šis 14-metis jaunuolis kelia pernelyg didelę grėsmę pustuštei Kėdainių arenai, nieku gyvu nenorėdami rizikuoti, jam leisdami žengti kelis metrus nuo rytfanių tribūnos, jie sutinka tik su vieninteliu jiems saugiai atrodančiu variantu - berniuko motinai leisti aplankyti vilniečių sektorių.

Nenorėdami pripažinti, kad už lango jau seniai nebe vasara, o darganotas ruduo, arenos darbuotojai neskuba uždarinėti durų ir dar pusę trečiojo kėlinio leidžia pasimėgauti „smagiais“ skersvėjais, privertusiais ne vieną rytfanį ieškoti šilumos, ant marškinėlių užsimetant džemperį ar striukę. Tačiau labiau už šaltį nuotaiką gadino vaizdelis aikštelėje.

Likus kiek daugiau nei pusantros minutės iki rungtynių pabaigos, „Nevėžis“ išsiveržia į priekį, o taip nieko ir nesugebėję padaryti „Lietuvos ryto“ žaidėjai išleidžia pergalę iš rankų. 76:73. Rezultatas, galutinai įtvirtinantis šį nesusipratimą. Belieka paploti „Nevėžio“ komandai ir vietiniams Kėdainių gyventojams. Apytuštė arena atgyja, aplink skamba džiaugsmo šūksniai. Mums jau darosi įprasta, kad atvežame į Lietuvos miestelius tikrą šventę...

Pakeliui į Vilnių busike gvildenamos įvairios temos: pradedant nuo komandos situacijos aptarimo, kai norint suskaičiuoti LKL‘o komandas, kurioms „Lietuvos rytas“ dar nėra pralošęs, užtenka skaičiuoti vos iki dviejų (kas būtų išties juokinga, jei nebūtų graudu), pereinant į diskusijas apie ultrų gyvenimo būdą, vertybes bei požiūrį.

Niūrios nuotaikos nepraskaidrina ir mus pasitikusi lietinga sostinė, kurią pasiekiame išties anksti. Tačiau, kad ir kokie nusivylę bebūtume, išsiskiriame tik trumpam, nes jau už kelių dienų gausiai iškeliavome į Berlyną.

< Senesni įrašai Naujesni įrašai >

2020-10-17 Neptūnas - Rytas

2023 m. balandžio 5 d.

Pagaliau sulaukėme išvykos savaitgalį! Ir tai buvo geriausia išvyka šiais keistais 2020-ais. Nors šį sezoną Klaipėdos ekipa tikrai nekelia didelio ažiotažo, bet pajūrio link susiruošė autobusas, mikras ir dar atskiri mašinų ekipažai. Viso šeštadienį Rytui paskyrė apie 70 rytfanių ir 5 Dzūkų Tankai. Kelionė prasidėjo ramiai, iš Vilniaus išvykstame likus kiek mažiau nei 5 valandoms iki rungtynių, tad laiko turime į valias ir galime niekur neskubėti. Iš vakaro vieno piliečio sugalvota idėja į išvyką pasiimti “Auksinio proto” knygą išgvildenama iki tiek, kad 10 rytfanių žaidžia visiškai laidos formatui identišką protmūšį, kurį netikėtai laimi... pačios knygos savininkas. Pasibaigus šiai atrakcijai kiekvienas panyra į savo veiklą - kas žiūri Liverpulio derbį, kas tiesiog diskutuoja apie įvairias aktualijas, pradedant rinkimais ir viltimi, jog Vilniaus balsai pakeis vyriausybę, baigiant mūsų klubo reikalais, kurių pastaruoju metu nutiko nemažai. Klaipėdą pasiekiame su keliomis stotelėmis, prie arenos mūsų jau laukia keli ekipažai atvykę savais keliais, tad visiems be trikdžių suėjus į areną, įsikuriame M sektoriuje. Paskutiniai du mūsiškiai sektorių pasiekia vos prieš finalinį švilpuką, bet pykti ant jų negalim. Jie ką tik pajūryje įveikė 47 km. ultramaratoną ir iškart po jo keliavo ne ilsėtis, o į pirmas eiles palaikyti mūsų klubo. Pasirinktas baltas dresscode'as atrodo tiesiog puikiai, o visas sektorius šviečia iš tolo. Kurti palaikymą tokioje arenoje, kuri dar pernai kai kurių ekspertų buvo krikštijama kaip geriausia atmosfera Lietuvoje yra itin lengva, nes vietiniai labai pasyvūs. Panašu, jog Klaipėdos gloryhunteriai greitai nurimo, per visas rungtynes arena nė karto vieningai neužtraukia jokios skanduotės, pats žiūrovų skaičius irgi nedidelis. Apie 20 Vakarų Bangos narių arenoje atrodo kaip atskira respublika, egzistuojantys tik sau, nors retkarčiais sugebėjo suskambėti neblogai. Tuo tarpu mūsų sektorius iš visų jėgų stengiasi nuo pirmų sekundžių, o kai kurios skanduotės net kėlė šiurpuliukus. Įdomus momentas nutiko 3-iajame kėlinyje, kuomet su įstrižai nuo mūsų, virš komandos suoliukų sėdinčiais, apie 10 Ryto fanų, nusprendžiame atlikti skanduotę “Pirmyn, vilniečiai”. Pavyko tiesiog puikiai, o komanda galėjo jaustis lyg žaisdami namuose net ir 300km nuo Vilniaus. Beje, būtent po šios skanduotės klaipėdiečiai sukėlė didžiausį garso lygį arenoje, bandydami mus užtildyti, turbūt vietiniams buvo šiek tiek gėda, jog tiek žaidimas, tiek palaikymas vyksta visiškai į vienus vartus. Vizualinį palaikymą viso mačo metu pagyvino 4 mojuojamos vėliavos, po mačo dar vienas galingas “pirmyn vilniečiai” ir su šypsenomis išsiruošėme į kelionę namo. Vakarėlis įsisiūbavo po pirmo sustojimo, kuomet lauke buvo atgaivintas kiek primirštas rytfanių žaidimas, kuris reikalauja drąsos ir sėkmės. Hardcorinių dalyvių netrūko, o nuotykiai persikėlė ir į autobusą. Antroji kelionės dalis buvo kiek ramesnė – vyko, naujokų, ir ne tik, kalbinimas autobuso priekyje. Kelios kelionės valandos pralėkė labai greitai ir prieš vidurnaktį pasiekiame Vilnių. Išvyka buvo tikrai įspūdinga ir įsimintina, tiek Ryto fanų tolimiausiame LKL taške dar niekada nebuvo. Ačiū visiems keliavusiems ir toliau taip galingai judam išvykose!

2020-10-02 Dzūkija - Rytas

2023 m. balandžio 5 d.

Galima grįžti prie penktadieninės išvykos. Visų nuostabą vėl kelia išvykos laikas – darbo diena, 18:30. Kodėl šitos rungtynės negalėjo vykti šeštadienį arba sekmadienį? Kodėl Alytuje surengtos krepšinio rungtynės, kai beveik tuo pačiu metu Alytuje savo rungtynes žaidžia daug populiaresnė miesto futbolo komanda „Dainava“? Vis tik, į išvyką vėl surenkamas neblogas žmonių skaičius – viso į Alytų susiruošė 60 rytfanių. Autobuse netyla diskusijos apie artėjančius rinkimus, vis tik keliaujame į partijos „Lietuva – visų“ būstinę. Besijuokiant iš lazdos partijų bei LRT debatuose matomų perliukų, sužinome, jog viešai pasirodė basketnews podkastas, kuriame kalbinamas Jarutis. Tai dar labiau įaudrina diskusijas apie jau prieš tai mūsų aptarus įvykius. Besiverždami pro Alytaus tvarkomas gatves, šiaip ne taip, pasiekiame areną. Ech, ta Alytaus „Dzūkija“. Šioje arenoje galingą palaikymą galėtume kurti ir dešimtyje. Žiūrovų labai mažai, o dalis iš jų, pasidabinę Ryto komandos atributika. Raudona spalva dominavo tribūnose, tačiau aikštėje komandai sekėsi sunkiau. Atrodo, jog išvykose komanda vis dar nepagauna reikiamo nusiteikimo, bet svarbiausia, jog iškovojama pergalė ir lygoje toliau žengiame pirmojoje pozicijoje. Viso mačo metu triBūna juda labai smagiai, finišuojame dar vienu „Pirmyn, vilniečiai“, į kurį skuba prisijungti ir trenerių štabas. Kaip smagu tai matyti! Po rungtynių pasitinkame komandą - verta paminėti aplodismentų vertus mūsų legendų Artūro Jomanto ir Simo Jasaičio pasirodymus aikštėje. Lauke Artūras nustebina ir tuo, jog vis dar dėvi mūsų klubo atributiką. Pasilabinę su komanda skubame į kitą Alytaus miesto pusę, mat reikia pasveikinti DT su įspūdinga Dainavos pergale. Kelionė atgal pasižymėjo išskirtinai geromis nuotaikomis – galime pasidžiaugti, jog išvykoje buvo tikrai nemažai naujokų, kuriems tai vos pirmosios išvykos. Į eterį grįžęs Staučė FM sėkmingai pakalbina kelis iš jų, taip pat su svečiu „X“ įvyksta kol kas įspūdingiausias freestylo battle‘as RU autobuse bei diskusijos apie istorines Lietuvos fanscenos peripetijas. Už dviejų savaičių turėsime pirmą išvyką savaitgalį. Į Klaipėdą - šeštadienį. Ar jaunas, ar senas, ar turi šimtą ar dvi išvykas – registruokis jau dabar ir pasiaučiam pajūryje kartu . Vamos!

2020-01-29 AS Monaco - Rytas

2023 m. balandžio 5 d.

Praeitą sezoną Monake besilankę rytfaniai susižavėjo žydrąja pakrante, tad šįkart nusprendžia savo išvyką pradėti, dar likus keturioms dienoms iki mačo. Ankstyvą sekmadienio rytą geromis nuotaikomis savo kelionę Vilniaus oro uoste pradeda trys rytfaniai. Nicą jie pasiekia puikiomis nuotaikomis. Pasimėgavę poilsiu Žydrojoje pakrantėje, išsimaudę ir aktyviau praleidę laiką, užkilę į aukštesnes įkalnes bei prasibėgę žymiąja Promenade des Anglais pėsčiųjų alėja, rytfaniai sulaukia mačo dienos, o kartu ir pastiprinimo iš Vilniaus. Deja, rytas prasideda nekokiomis naujienomis, mat atskridę draugai, norėdami iš oro uosto pasiekti Nicos centrą, susiduria su šiokiais tokiais keblumais. Pasirodo, Nicoje tądien joks viešasis transportas nevažiuoja – vyksta streikai. Tokios naujienos mūsų išties nepradžiugina, mat pradedame sukti galvas, kokiu būdu pasieksime Monaką. Laimei, regioniniai traukiniai važiuoja, kaip įprastai, tad be problemų pasiekiame kelionės tikslą. 18 laipsnių šiluma bei nuostabūs gamtos vaizdai pakerėja visus triBūniečius, tad miestą puošdami mūsų lipdukais nepastebimai pėsčiomis kalnuotomis vietovėmis sukariame daugybę kilometrų. Užkandę ir pailsėję prie arenos susitinkame su likusiais juodai baltai raudonais bei patraukiame į arenos vidų. Apsaugos darbuotojams nepatinka tai, kad patys išsirenkame sau patogiausią sektorių ir ten išsikabiname vėliavas, tad įvyksta trumpas konfliktas su policijos pareigūnais. Bandome paaiškinti, kad praeitą sezoną rungtynes stebėjome tame pačiame sektoriuje ir tai niekam neužkliuvo, tačiau derėtis pareigūnai nėra linkę, mat tas sektorius priklauso penkiems „aktyviems“ Monako fanams, kurių keli su pliušinėmis vištomis ant galvų be paliovos kėlė didelį triukšmą (vienas vištgalvis viso mačo metu pūtė dūdas), taip bandydami sukelti kuo daugiau diskomforto „Ryto“ žaidėjų suoleliui. Tad teko nusileisti mus į komisariatą jau išvežti besirengiantiems pareigūnams ir įsikurti tiesiai už savo komandos. Mačo metu „Rytą“ aktyviai palaikė keturiolika rytfanių, o šalimais esantį sektorių juodai baltai raudonomis spalvomis nudažo dar keliasdešimt sėdinčių „Ryto“ sirgalių. Panašu, kad streikuoja ne tik prancūzai, bet ir mūsų komandos žaidimas, tad tribūnoje dažnai suskamba naujausia mūsų daina: „Kas benutiktų...“. Parodome komandai, kad visada ją palaikysime, o po nesėkmingai pasibaigusio mačo žaidėjai atsako, prieidami prie mūsų sektoriaus ir spausdami kiekvienam rankas. Po rungtynių nuskubame į traukinių stotį, ketindami grįžti atgal į Nicą. Bet ir čia sulaukiame staigmenos - dėl streiko traukiniai šiandien nebevažiuoja. Kaip vėliau paaiškėja, taip pat ir autobusai. Kelias val. prasivaikščioję, beieškodami transporto, galiausiai su vietinių pagalba susiorganizuojame didesnį taksi automobilį, kuris už 120 Eur nuveža mus į už 21 km nuo Monako esančią Nicą. Išsimiegoję ir atsisveikinę su saulėtu pajūriu, paliekame Nicą ir keliaujame namo, kur jau po kelių dienų toliau palaikome „Rytą“ LKL mače su Šiaulių ekipa.

Daugiau įrašų